Europiečius labiausiai domina savos televizijos programos

ES televizijos transliuotojai vidutiniškai 63 proc. transliavimo laiko skiria ES sukurtoms programoms, o 35 proc. – nepriklausomų Europos kūrėjų sukurtiems kūriniams.

Tai rodo penktadienį Europos Komisijos paskelbta 2007–2008 m. ataskaita.

Komisija kas dvejus metus skelbia Europos kūrinių transliavimo Europos Sąjungos televizijos kanalais stebėjimo ataskaitą, kad būtų galima įvertinti, kaip siekiama vieno iš ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytų tikslų.
 
ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytos taisyklės, kiek kiekvienas Europos transliuotojas privalo rodyti Europos Sąjungoje arba nepriklausomų Europos kūrėjų sukurtų kūrinių. Laikydamosi direktyvoje nustatytų reikalavimų valstybės narės privalo užtikrinti, kad daugiau kaip 50 proc. programų laiko būtų transliuojami Europos kūriniai, o 10 proc. transliavimo laiko arba transliuotojo programų biudžeto būtų skiriama nepriklausomų kūrėjų sukurtiems kūriniams. Ataskaitos duomenimis, 2007 m.

Europos Sąjungoje Europos kūriniams vidutiniškai skirta 62,6 proc., o 2008 m. – 63,2 proc. transliavimo laiko.
 
Įvairiose šalyse tokiems kūriniams skirto transliavimo laiko vidurkis buvo nevienodas: 2007 m. mažiausias rodiklis buvo 27,9 proc. (Kipre), o didžiausias – 85 proc. (Lenkijoje); 2008 m. atitinkamai 30 proc. (Kipre) ir 83,11 proc. (Lenkijoje). Daugumos valstybių narių televizijos kanalai Europos kūrinių rodė daugiau nei būtina pagal ES taisykles.
 
Trys valstybės narės (Kipras, Slovėnija ir Švedija) Europos Sąjungoje sukurtų programų transliavo per mažai. Komisija prašo šių šalių paskatinti transliuotojus rodyti daugiau Europos kūrinių ir ypatingą dėmesį skirti nedideliems specializuotiems kanalams, kuriems kyla sunkumų pasiekti reikalaujamus rodiklius.
 
2007 m. visose valstybėse narėse transliuotų nepriklausomų kūrėjų kūrinių dalis vidutiniškai sudarė 35,3 proc., o 2008 m. – 34,1 proc. Šis vidurkis valstybėse narėse skyrėsi – nuo 10,9 proc. (Slovėnijoje) iki 61,7 proc. (Vokietijoje) 2007 m. ir nuo 15,1 proc. (Graikijoje) iki 62,3 proc. (Vokietijoje) 2008 m. Taigi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatyta 10 proc. riba pasiekta visose valstybėse narėse.
 
Nepriklausomų kūrėjų sukurtiems naujiems Europos kūriniams (transliuojamiems per penkerius metus nuo sukūrimo) ir toliau buvo skiriama didelė transliavimo laiko dalis: 2007 m. – 63 proc., o 2008 m. – 62,4 proc.
 
Pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą nuo 2009 m. pabaigos Europos kūrinius raginama populiarinti ir teikiant užsakomąsias paslaugas (pavyzdžiui, užsakomųjų vaizdo programų ir interneto televizijos), tačiau konkretūs reikalavimai nenustatyti. Šia direktyva užsakomųjų paslaugų teikėjai skatinami remti Europos kūrinius – finansiškai prisidėti prie jų kūrimo ir teisių įsigijimo arba sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams jais naudotis. 2011 m. pabaigoje valstybės narės praneš, kaip taikomos šios nuostatos, o 2012 m. ataskaitoje bus pateikiama ir informacijos apie galimybę žiūrėti Europoje sukurtas programas naudojantis užsakomosiomis paslaugomis.
 

Pagrindiniai faktai
 
Atsižvelgiant į naujus pokyčius transliavimo sektoriuje, 1989 m. Televizijos be sienų direktyva 2007 m. pabaigoje atnaujinta ir pervadinta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva. Pagal 4 straipsnį valstybės narės, „jei įmanoma ir taikydamos atitinkamas priemones“, turi užtikrinti, kad jų teritorijoje registruoti transliuotojai didesnę dalį transliavimo laiko skirtų Europos kūriniams.
 
5 straipsnyje reikalaujama, kad transliuotojai 10 proc. transliavimo laiko arba 10 proc. programų biudžeto skirtų nepriklausomų kūrėjų sukurtiems Europos kūriniams ir pakankamai tokių kūrinių būtų parodyta per penkerius metus nuo sukūrimo.
 
Abiem atvejais šios nuostatos netaikomos žinių, sporto, žaidimų programoms, reklamai ir teleteksto bei teleparduotuvių paslaugoms skirtam laikui.

2007–2008 m. ataskaitos duomenys