Asmeniniame lygyje iš pirmo žvilgsnio tai gali ir nebūti labai svarbu. Tačiau reikia nepamiršti, bet kuri moderni visuomenė, grindžianti svarbius sprendimus prietarais, o ne tikrove, yra pasmerkta nesėkmei.

Sakykime, jūsų brolis ar mama yra kreacionistai. Manai, kad tegul tiki, kuo tik nori. Galiausiai, tai padaro šeimos santykius daug paprastesnius ir kitiems jokio skirtumo. 

Bet ar tikrai? Įsivaizduokite, kad Mike’as Huckabee tampa JAV viceprezidentu - ar jaustumėtės patogiai, jei dėl dešimčių milijonų žmonių paramos, kurie irgi atsisako priimti teisybę, pasaulio didžiausios supergalios vairas atsidurs žmogaus, atmetančio evoliuciją, rankose? 

Pavojinga, kai lyderiai labiau vertina dogmas, o ne biologinę tikrovę: galima prisiminti, kaip Stalino parama pseudomokslininkui Lysenkai sukėlė nelaimę Sovietų žemės ūkiui.

Kylančios problemos

Vakarų civilizacijos sėkmė paremta mokslu ir technologija, pasaulio supratimu ir jo keitimu. Bet kuris lyderis, manantis, kad evoliucija yra tikėjimo reikalas, vargiai tinka eiti pareigas. Kaip gali kas nors, atmetantis nesuskaičiuojamus evoliucijos įrodymus, surinktus daugybėje sričių, svarstyti daug subtilesnius įrodymus, tarkime, klimato kaitos ir priimti visam pasauliui svarbius sprendimus? 

Juo labiau, evoliucija tiesiogiai siejasi su daugeliu politinių sprendimų. Užkrečiamosios ligos, nuo tuberkuliozės iki kviečių rūdžių, plinta, nes išsivysto atsparumą mūsų naudojamoms priemonėms. Antibiotikams atsparūs supermikrobai, pavyzdžiui MRSA, yra vis dar auganti problema. Mirtini virusai, pavyzdžiui H5N1 paukščių gripo ar ebolos bet kada gali įgyti gebėjimą persiduoti nuo žmogaus žmogui ir sukelti mirtiną pandemiją. Neįmanoma suvokti šių reiškinių grėsmės ir jų planuoti, jei nesuprantama evoliucijos galia. 

Yra daugybė subtilesnių sričių, kur irgi svarbus evoliucijos supratimas. Pavyzdžiui, žvejybos taisyklės, leidžiančios žvejams pasilikti tik didesnes žuvis nulemia mažesnių žuvų išsivystymą. Didžiuliai pokyčiai, kuriuos darome aplinkoje, keičia daugelį rūšių, nuo žiurkių, įgyjančių atsparumą nuodams, iki miesto paukščių giesmių pokyčių dėl akustinės taršos. 

Taip pat svarbi ir mūsų ateitis. Modernios biologijos galimybės priartėjo prie anksčiau neįsivaizduotų galių, veikiančių žmogaus kūną, nuo embrionų pertvarkymo iki genetinio kodo perrašymo ir senėjimo požymių atidėjimo. Bendruomenių požiūriai į naujas galimybes ir kaip šios galios turi būti panaudotos, neišvengiamai formuojamos žmonių supratimo apie savo evoliucines ištakas. Įvairios situacijos atrodo labai skirtingai, priklausomai nuo to ar manome esantys tobuli, išbaigti produktai ar grubūs ankstyvi prototipai, išsviesti desperatiškai žiauraus proceso į gniaužtus, iš kurių turime išsilaisvinti. 

Tai nereiškia, kad evoliucijos teorija nurodo mums, kaip tvarkyti visuomenę (žr. „Išlieka geriausi“ pateisina „kiekvienas už save“) ar kokius etiškus sprendimus priimti (žr. Evoliucijos pripažinimas pamina moralę). Evoliucijos teorija yra aprašantis mokslas, ne nurodantis. Tačiau jis suteikia labai daug naudingos informacijos, priimant sprendimus.