Vis daugėja auginančiųjų savo sklypeliuose bulves po šiaudais, kaip pataria Nikolajus I.Kurdiumovas knygoje „Protingas daržas“.

Gumbus – į šviesą

Anot N.I.Kurdiumovo, visų pirma, reikia žinoti, kad pirmoji blogo derliaus priežastis – prasti sėkliniai gumbai. Juk mes ne kartą nulaužome sudygusių bulvių daigus, tačiau reikia žinoti, kad tik iš pirmųjų daigų užauga geros bulvės.

Sėklinius gumbus, kad jie nedygtų, reiktų laikyti šviesioje ir nelabai sausoje, vėsioje (apie 6–8 laipsniai šilumos – tuomet iki sodinimo neperaugs) patalpoje. Taip laikomi gumbai kaupia lapų ir šaknų užuomazgas. Kai šviesos mažai, ūgliai pradeda tįsti ir tuomet tenka juos nugnybti. Kartu patariama kartą per savaitę šviesoje laikomus gumbus apipurkšti vandeniu.

Kaip sodinti

Auginant bulves po šiaudais, reikia šiek tiek daugiau darbo įdėti pavasarį, bet vėliau jos nereikalaus jokios priežiūros. Svarbi sąlyga – dirvožemio kasti nereikia. Plotą, kuriame augs bulvės, reikia patręšti kompostu ar mėšlu ir pelenais arba superfosfatu (dvi saujos 1 kv. m).

Kadangi bulvės mėgsta augti erdviai, tai atstumas tarp jų eilėje turėtų būti apie 25 cm, o tarp eilių – 75–80 cm. Sodinama šachmatų tvarka, gumbus tik įspaudžiant į patręštą  kompostu ar mėšlu ir pelenais (superfosfatu) dirvą.

Apsauga nuo vėjo

Tada gumbai užklojami maždaug 15 cm storio šiaudų (ne šieno!) sluoksniu. Nereikės nei kaupti, nei laistyti, o rudenį bulves surinksite rankomis – beveik visas derlius bus ant dirvos paviršiaus. Tiesa, labai naudinga apdėti pro šiaudus pasirodžiusius žalius bulvienojus nupjauta vejos žole. Ji tiks ir tarpuvagiams uždengti.

Uždengus bulvių gumbus šiaudais, pravartu ant jų užmesti medžio šakų, kad pakilęs vėjas neišnešiotų geltonojo užtiesalo. Kai bulvės sudygs, šakas bus galima nuimti.