Svalbardas – labiausiai į šiaurę nutolęs Norvegijos avanpostas ir 3 tūkst. baltųjų lokių namai – yra ledynu padengtų izoliuotų salų grupė, esanti toli anapus poliaračio. Nors ledynams pastaraisiais metais Arktyje sekasi nekaip, šiose salose mokslininkai stebi ne ledynus, o aukštai padangėse besidriekiantį, mažai perprastą atmosferos regioną, kuris vadinamas tropopauze.

Žemės paviršių gaubiantis atmosferos sluoksnis vadinamas troposfera. Ašigalių regionuose troposfera yra ploniausia (maždaug 9 km storio), ties pusiauju troposferos storis siekia 17 km. Virš troposferos plyti stratosfera, o šių atmosferos zonų sankirta yra vadinama tropopauze (angl. – „tropopause“).

Adventdalene (Špicbergeno sala) yra įrengtas 96 „Yagi“ antenų kompleksas, pavadinimu „SOUSY Svalbard Radar“ (SSR). Santrupma „SOUSY“ reiškia „SOUnding SYstem“ – „zondavimo sistema“. Jos paskirtis – išžvalgyti atmosferos aktyvumą, stebint tokius reiškinius kaip sunkio bangos ir oro turbulencija.

„Turime suprasti, kokia yra tropopauzės paskirtis, kadangi šiltnamio efektą skatinančios dujos troposferą ir stratosferą veikia labai skirtingai, – pasakoja Tromso universiteto (Norvegija) specialistas Chrisas Holas (Chris Hall). – Jei didėjantys šiltnamio efektą lemiančių dujų kiekiai lemia troposferos šilimą, tos pačios dujos, patekusios į viduriniuosius atmosferos sluoksnius, veikia kaip aušinimo elementas ir sukelia „globalinį vėsimą“.

Kadangi tropopauzės aukštį apsprendžia tiek šylanti troposfera, tiek auštanti stratosfera, šis parametras yra jautrus vadinamajam spinduliuotės poveikiui – atmosferoje „įkalintam“ Saulės energijos kiekiui.

„SSR nuolatos matuoja ne ką kitą, o tropopauzės aukštį, – dėsto Ch. Holas. – Ilgalaikiai tyrimai šiuo matavimo kompleksu mums leis į klimato kaitą pažvelgti kitu kampu.“