Šizofrenija (tikslesnis pavadinimas būtų schizofrenija) – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Nėra vienos schizofrenijos priežasties, bet viena iš jų gali būti jūsų murkianti katė arba tiksliau jos smėlio dėžutė.

Katės yra pagrindinės plačiai pasaulyje paplitusio parazito Toxoplasma gandii nešiotojos. Kartais jų randama žiurkėse ir paukščiuose, nors juos gali nešioti bet koks šiltakraujis gyvūnas, tarp jų ir žmogus. Parazitas gyvena smegenyse, o perduodamas dažniausiai per išmatas.

Gali užvaldyti aukos smegenis

Šis parazitas yra vienas iš tokių, kurie geba koreguoti savo aukos elgesį. Pavyzdžiui žiurkės ar pelės natūraliai bijo kačių šlapimo kvapo, todėl jo vengia. Ši jų baimė įgimta. Tai buvo ištirta laboratorijomis sąlygomis: pelės, kurios niekada nebuvo jutusios šio kvapo ar turėjusios akistatą su kate, natūraliai vengė jų šlapimo kvapo, kai mokslininkai šį paskleisdavo patalpoje.

Toxoplasma gandii veikia subtiliai: prislopinama pelių baimė kačių šlapimo kvapui, tačiau parazitas nepanaikina atviros erdvės baimės (kuri pelėms ir žiurkėms irgi įgimta), todėl parazitu užkrėsta pelė tampa tik šiek tiek drąsesnė. Tai padidina tikimybę, kad pelę pagaus katė ir parazitas galės gyventi plėšrūnės kūne.

Žmogaus elgesį parazitas gali veikti dar subtiliau.

Žmogui kenksmingas

Toxoplasma gandii, patekęs į žmogaus kūną, gali sukelti ligą vadinamą toksoplazmoze. Daugeliui žmonių ši liga nesukelia jokio šalutinio poveikio, tačiau kai kuriems gali pasireikšti įvairiais simptomais ar lemti kitas ligas. Vos pasigavus parazitą, galima patirti silpną gripą primenančius simptomus, silpną imuninę sistemą turintiems žmonėms (pvz. AIDS pacientai) arba nėščioms moterims šis parazitas labai pavojingas – jų sukeliama liga gali komplikuotis ir netgi baigtis mirtimi, todėl besilaukiančioms griežtai patariama vengti kačių (kačių dėžučių) ir pelių išmatų, nes užsikrėtusios pačios, gali užkrėsti ir vaisių, kurio imuninė sistema būna dar nepajėgi kovoti su įsibrovėliu.

Čekų mokslininkai Jeroslavas Flegras, Jiri Klose ir Martina Novotna teigia, kad šia liga sergantiems žmonėms pailgėja reakcijos laikas. Tyrėjai išsiaiškino, kad tokia tikimybė didesnė vyrams. Toksoplazmoze sergantys vyrai turi šešis kartus didesnę tikimybę patirti eismo įvykį, negu ja nesergantys.

Toxoplasma gandii atsidūrusios žmogaus smegenyse gali sukelti encefalitą ar lemti įvairius neurologinius sutrikimus. Pastarieji gali išsivystyti į širdies, kepenų, ausų ar akių ligas. Naujausi tyrimai teigia, kad parazitas lemia ir didesnę smegenų vėžio tikimybę, gali sukelti haliucinacijas ar pasireikšti itin neatsargiu elgesiu. Taip pat žinoma, kad parazitas kartais sumažina kaltės jausmą, žmogų gali apimti nesaugumo jausmas arba nerimas, didesnė tikimybė susirgti depresija. Kita pavojinga toksoplazmozės baigtis – schizofrenija, kuri yra nepagydoma, o ja susirgus žmogus nebesugeba gyventi normalaus gyvenimo. Mokslininkai tvirtai įsitikinę, kad dalį šios pavojingos ir sunkiai valdomos ligos atvejų galima paaiškinti vien šio parazito buvimu smegenyse.

Parazitą gali būti sunku aptikti ir nelengva išnaikinti. Neretai jis maišomas su kitais, ne tokiais pavojingais, parazitais, be to jis gana atsparus antibiotikams.

Pakeitė žmoniją

Nustebtumėte, bet remiantis kai kuriais skaičiavimais šie parazitai plačiai paplitę. Prof. J. Montoya ir prof. O. Liesenfeld teigia, kad net trečdalis žmonijos gali nešioti šį parazitą. Jų kiekis daugiausiai priklauso nuo kačių (laukinių ir naminių) paplitimo ir ypač nuo to, kaip visuomenė žiūri į kačių laikymą namuose. Parazito paplitimą lemia ir klimato sąlygos. Spėjama, kad daugiausiai parazitų gyvena Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Šiaurės Afrikoje.

JAV biologas Kevinas Lafferty netgi teigia, kad Toxoplasma gandii smarkiai įtakojo visą žmonijos civilizaciją ir kiekvienos visuomenės tarpusavio santykius. Jis, pasinaudodamas čekų J. Flegro, J. Klose ir M. Novotna tyrimais, teigia, kad vyrus ir moteris parazitas veikia labai skirtingai. Ypač skirtingai pasireiškia kaltės jausmo suvokimas. Skirtingas kaltės traktavimas sukuria įvairias gyvenimiškas konfliktiškas situacijas. „Vyrai ir moterys tapo visiškai skirtingos „gyvybės rūšys“ iš dalies dėl šių parazitų. Mes skirtingai ėmėme traktuoti dauguma poelgių, į situacijas žvelgiam skirtingai. Bet gamta taip sukūrė, kad daugintis reikia, todėl vienaip ar kitaip išmokom sugyventi ir kurti šeimas“, - įsitikinęs K. Lafferty.

Kadangi parazitais gali įvairiapusiškai veikti elgesį, jo dėka galėjo atsirasti ir kultūriniai skirtumai, nes visuomenėse parazito paplitimas nevienodas: kur jo daugiau – daugiau ir diferenciacijos, kur mažiau – skirtumai tarp visuomenės narių netokie dideli. „Visoje Žemės kultūrų „mišrainėje“ per kelis tūkstančius metų gyvenimo kartu su katėmis susidarė daug skirtingų variacijų“, - galvoja mokslininkas. Jis nedrąsiai užsimena, kad šie skirtumai lemia mūsų skirtingus požiūrius į pinigus, darbą, taisyklių laikymąsi ir pan.

Panikuoti nėra reikalo

K. Lafferty įsitikinęs, kad žmonės neturėtų nerimauti, jog jų aplinkoje, ar juose pačiuose gali gyventi pavojingi organizmai. Jei ne šis parazitas - ligas sukeltų kitas. „Mes tūkstančius metų gyvenome su šiuo parazitu, jis padarė mus tokius kokiais esame, tad neverta dabar jį imti ir naikinti“.

Kadangi parazitą sunku aptikti ir išnaikinti iš konkretaus kūno, medikams tik terūpi atrasti metodus, kad juos aptikti ir kovoti būtų lengviau. Daugiausiai nemalonumų sukelia schizofrenijos atvejai. Manoma, kad tolesni Toxoplasma gandii ir toksoplazmozės tyrimai padės geriau suprasti kas įvyksta smegenyse, kai žmogus serga schizofrenija. Galbūt, tai ateityje padės įveikti šią ligą?

Kiti biologai ir psichoterapeutai su tuo sutinka, kad Toxoplasma gandii sukeltos ligos ir sutrikimai per tiek laiko nepražudė žmonijos. Be to, jei šį parazitą ir išnaikintume – mažai kas pasikeistų, nes visuomenių gyvenimus reguliuoja ne tik jis. Žmoniją veikia gamtos ciklai, klimato sąlygos, ekonomikos svyravimai, įvairūs socialiniai reiškiniai bei ligos. Tad jei šiuo metu glostote katiną – galite tai daryti ir toliau.