Visai neseniai Aplinkos apsaugos agentūra suteikė galimybę Lietuvos gyventojams tiesiogiai stebėti oro užterštumo rodiklius.   Interneto svetainėje www.aplinka.lt nuo šiol galima pamatyti oro užterštumo monitoringo stotelių išdėstymą Lietuvos teritorijoje, o Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – oro užterštumo lygį įvairiose  miestų dalyse.

Žemėlapis taip pat leidžia stebėti, kokiais teršalais užterštas oras, pateikiami šių teršalų aprašai ir informacija apie jų poveikį sveikatai. O svarbiausia – duomenys svetainėje atnaujinami nuolatos, tad kiekvienas gali sužinoti esamą oro taršos būklę, o ne tai, kokie duomenys buvo gauti vakar. Papasakoti apie oro užterštumo indekso žemėlapį, jo privalumus „EKO redakcija“ paprašė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėją Donatą Perkauską.

– Kokią naudą oro užterštumo indeksas teikia gyventojams?

– Kadangi Lietuvoje normatyvus dažniausiai viršija kietosios dalelės ir dulkės, gyventojams žemėlapis suteikia informaciją ir atlieka patariamąją funkciją. Pavyzdžiui, žiemą ar pavasarį, kai vos ne visos Lietuvos rodmenys žemėlapyje nusidažo raudonai, ketinantiems ilgai būti lauke reikėtų vengti dulkėtų gatvių.

Kai trūksta lėšų, labai lėtai valomos gatves, stiprus vėjas miestuose kelia dulkes. Puikus orientyras, kada reikia vengti būti lauke, Vilniuje yra Lazdynų foninė stotis. Jei jau normos viršijamos ten, išgelbėti gali tik Dievulis – lietus. Minėtoji stotis stovi prie TV bokšto, pušyne, tad tarša tikrai turi būti gana didelė, jei dulkės pasiekia šią vietą.

– Ar svetainė sukurta pagal tam tikrą pavyzdį, ar tai jūsų agentūros idėja?

– Čia joks stebuklas. Labai panaši yra Europos aplinkos agentūros svetainė, naudojanti „Google Earth“. Tik ją pasiekti galima per tam tikrą nuorodą. Iš esmės idėja yra ta pati, kokią naudoja ir Europos aplinkos agentūra. Mes pamatėme, kad tai duoda šiokią tokią naudą ir, pasinaudoję nedidelėmis struktūrinių fondų lėšomis, sukūrėme lietuvišką svetainę.

– Kokius svetainės atnaujinimų privalumus galėtumėte dar paminėti?

– Reikia pabrėžti, kad be viešosios dalies yra ir kita, skirta tik specialistams. Šiuo metu įdiegtas nuotolinis, žymiai patogesnis mūsų automatinių monitoringo stotelių valdymas. Tai leidžia taupyti lėšas, mažiau lakstyti po Lietuvą. Nuotoliniu būdu galima  kai ką perkrauti, prietaisus patvarkyti. Čia turbūt svarbiausia naujovė.

Kai dėl naudos visuomenei – žemėlapis iš tikrųjų yra patogesnis.  Kita svarbi naujovė yra ta, kad iš karto galima matyti šios valandos duomenis. Galima stebėti netgi tokius dalykus, kurie seniau buvo prieinami tik specialistams. Tarkime, šį rytą Dzūkijoje rodmenys pranešė apie labai didelę ozono koncentraciją: aišku, kad tai prietaiso gedimas. Arba, pavyzdžiui, nors Klaipėdos oro užterštumo paros vidurkis neviršijo normos, bet dabar raudonuoja vienos stotelės rodmenys. Mes iškart skambiname į Klaipėdą ir  aiškinamės, kas atsitiko. Pasirodo, prie stotelės buvo vykdomi statybos darbai, dėl to ir pakilo dulkės. Tad šis žemėlapis leidžia net ir tokius dalykus greitai pastebėti.

– Ar jūsų teikiami duomenys jau sulaukė visuomenės susidomėjimo?

– Žmonės labai domisi, sulaukiame skambučių. Pavyzdžiui, klausia apie oro užterštumą tame rajone, kur ruošiasi pirkti butą ir t.t. Netgi ekonomine prasme šie duomenys yra naudingi.

– Kur ir kiek Lietuvoje yra oro užterštumą matuojančių  stotelių?

– Jos statomos remiantis ES reikalavimais dėl gyventojų skaičiaus.  Aglomeracijos yra dvi – daugiau nei 2 500 tūkst. gyventojų. Visa kita yra zonos. Aglomeracijoje turi būti ne mažiau nei dvi stotelės, t.y. transporto, kur didžiausias užterštumas, ir miesto foninė. Tuo tarpu Vilniuje turime keturias, Kaune – dvi, be to, šiame mieste savivaldybė turi dar porą stotelių. Lietuva dar nuo socialistinių laikų išsiskiria tuo, kad joje daug pramonės centrų, tad stengiamės išdėstyti monitoringo stotis bent pagrindiniuose miestuose. Būtent dėl to miestuose yra keturiolika stočių. Veikia ir trys integruotos  monitoringo foninės stotys – Aukštaitija, Dzūkija, Žemaitija. Be to, dar yra seniausia Lietuvoje ir Rytų Europoje nuo 1980 m. veikianti tolimųjų pernašų stotis Preiloje, priklausanti Fizikos institutui. Nors Klaipėda ir nėra aglomeracija, joje veikia dvi stotys, visur kitur po vieną. Beveik visų stotelių duomenų pokyčius gyventojai gali tiesiogiai stebėti minėtoje interneto  svetainėje.