Kadaise Pasvalio kraštas garsėjo vandens ir vėjo malūnais. Šiuo metu jų likęs tik vienas kitas, tačiau dabar pagrindinis traukos centras – Smegduobių parkas.

Pasvalio informacijos centro darbuotoja ir muziejininkė Gita Rachmančiukienė pasakoja, kad toks parkas yra vienintelis ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje. Visa Šiaurės Lietuvos dalis įdomi savo karstiniu reljefu. Biržų krašte taip pat yra labai garsių karstinių įgriuvų, o pačia giliausia pripažinta Karvės ola. Jos gylis – 13 metrų, skersmuo – 12 metrų. Pasak muziejininkės, manoma, kad minėtoji ola atsivėrė prieš tris šimtus metų. Ji, kaip ir kitos smegduobės, apipintos įvairiausių legendų.

G. Rachmančiukienės teigimu, Pasvalys traukia prieš kelerius metus atidarytu Smegduobių parku. Tai ypač įdomu užsienio turistams, ir susidomėjimas juo nemažėja. Netoli „Via Baltica“ magistralės įkurtas parkas užima 8 ha teritoriją. Jame yra keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių.

Didžiausioje smegduobėje įrengta scena ir amfiteatras, kuriame įvairius pasirodymus rengia mokyklų moksleiviai, jaunimas. Kadangi mieste vyksta skulptūrų plenerai, parkas taip pat papuoštas skulptorių darbais. Čia yra kur pasėdėti, pavaikščioti, pavažinėti dviračiu. Muziejininkės teigimu, čia atėję lankytojai pasijunta labai keistai. Smegduobės – retas reiškinys, jis dažniausiai susijęs su tam tikru kraštu, tad įsivaizduokime alytiškius, marijampoliečius ir kitus lankytojus, kurie niekada nėra tokių gamtos reiškinių regėję! Ypač jomis labai domisi vaikai.

„Žmonės kartais bijo įžengti į parką ir klausia, ar jie neprasmegs, tada liepiam pereiti „bromą“, t.y. medinius vartus ir sugalvoti norą, kuris tikrai turi išsipildyti. Pasiūlome pasėdėti ant „Meilės“ suolelio. Gamtoje viskas turi tam tikrą galią ir skleidžia ypatingą pojūtį“, – pasakoja G. Rachmančiukienė.

„Ir anksčiau į Pasvalio kraštą atvykę turistai, šiaip pro šalį važiuojantys svečiai, prašydavo parodyti smegduobes, kad galėtų bent akies krašteliu pasižiūrėti į šį unikalų reiškinį, tačiau neturėjome ko jiems parodyti. Smegduobės atsiveria įvairiose vietose: po asfalto danga, po namais, ant kelių ir t.t., ir jas skubama kuo greičiau užpilti, kad netrukdytų gyvenimui. Kai kurie žmonės gyvena šalia didelių smegduobių, bet jas užtveria, kad neįkristų naminis ar laukinis gyvūnas. O kai atradome, kad visai šalia, miesto pakraštyje yra net keliolika karstinių įgriuvų, nutarėme įkurti parką. Štai dabar ir turime ką parodyti lankytojams“, – aiškina diplomuota geologė.

Mokslininkai yra nustatę, kad dešimtadalis žemės smenga. Smegduobės – tarsi mūsų žemės žaizdos. Jei atsiveria duobė, apie 5 – 10 metrų teritorija tampa saugotina zona. Niekas nežino kodėl, bet dažniausiai jos randamos po nakties.