Dvi neseniai atrastas planetas astronomai įvardija kaip labiausiai į Žemę panašias planetas iš visų, kurios iki šiol atrastos. Abi jos turi kietos uolienos ir ledo plutą bei skrieja aplink tą pačią Saulės tipo žvaigždę – Kepler 62. Tyrėjai yra linkę manyti, kad jose turi būti ir vandens. Dar įdomiau yra tai, kad šią planetinę sistemą sudaro net 5 planetos, o dvi šio kvinteto narės skrieja „gyvybės zonoje“.

"Sprendžiant iš to, ką šiandien galime įvertinti, – o tai yra tų planetų skersmenys ir orbitiniai periodai, – jos (Kepler 62 e ir Kepler 62 f) yra labiausiai į Žemę panašūs kosminiai objektai iš visų, kuriuos astronomams ligi šiol yra tekę atrasti, - pareiškė Notrdamo universiteto (Indiana, JAV) fizikos profesorius Džastinas Krepas (Justin Crepp).

Mokslininkas kitos planetos požymių palei Kepler 62a planetą pastebėjo prieš metus. Ne vieną mėnesį trukusi nuodugni stebėjimų analizė leido padaryti išvadą, jog naujasis pastebėtas objektas taipogi yra planeta. Tyrėjai planetas atrado pagal Kepler 62 žvaigžės šviesio pokyčius. Notrdamo universiteto astrofizikų tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.

„Nuostabiausia tai, kad ši už 1,2 tūkst. šviesmečių esanti žvaigždė turi net penkias planetas, - pabrėžia Dž. Krepas. – Tai ir padėjo identifikuoti, kad žvaigždės šviesumą kaitalioja ne dvinarės sistemos partnerė, o planetos. Kai planetų atrandi net penkias ir visos jos žvaigždę pritemdo periodiškai, abejonių praktiškai nelieka.“

Vašingtono universiteto astronomijos profesorius Erikas Agolas (Eric Agol) Kepler 62f identifikavo kaip mažą, galimai uolingą planetą, kuri skrieja aplink į Saulę panašią Lyros žvaigždyno žvaigždę. Planeta yra maždaug 1,4 karto didesnė už Žemę, gauna beveik pusę tiek savosios saulės spindulių, kiek jų Žemė sulaukia iš Saulės, o aplink gimtąją žvaigždę apskrieja per 267,3 Žemės paras.

Tai yra viena iš dviejų superžemės tipo planetų, rastų Kepler 62 sistemos „gyvybės zonoje“ – tokiu atstumu nuo žvaigždės nutolusioje planetoje vanduo būtų skysto pavidalo. Kita superžemė Kepler 62e yra 1,61 karto didesnė už Žemę, o aplink saulę apskrieja per 122,4 paras. Ši planeta žvaigždės spindulių gauna 20 proc. daugiau nei jų iš Saulės gauna Žemė. Abi šios planetos yra mažiausios iš visų „gyvybės zonose“ atrastų egzoplanetų.

Kepler 62 sistemos palyginimas su Saulės sistema

„Iki šiol tokio dydžio planetų rasdavome labai arti žvaigždės – tuose pasauliuose gyvybei būtų tiesiog per karšta, - aiškina E. Agolas. – Kepler 62f yra mažiausio dydžio ir labiausiai vilties teikiančiu atstumu nutolusi nuo savo žvaigždės, todėl ją galima vadinti labiausiai į Žemę panašia egzoplaneta.“

E. Agolas yra balandžio 18 d. žurnale „Science“ publikuoto straipsnio bendraautorius. Anot jo, nors Kepler 62e ir Kepler 62f dydis žinomas, jų masė ir tankis kol kas nėra identifikuotas. Tačiau visos iki šiol atrastos tokio dydžio planetos buvo uolingos – kaip Žemė.

„Sprendžiant iš jų dydžio, jos turi kietą paviršių ir, ko gero, atmosferą, tiesa, ne pačią tankiausią – tikrai ne tokią, kokia gaubia Neptūną“, - pridūrė E. Agolas.

Kepler 62f atrasta gerokai vėliau nei jos sesės a, b ir c – šias atrado NASA Eimso tyrimų centro „Kepler Space Telescope“ vyriausias tyrėjas Viljamas Boruckis (William Borucki). Pirmos trys planetos taip pat nėra didelės – atitinkamai 1,31, 0,54 ir 1,95 karto didesnės už Žemę. Tiesa, jos skrieja gerokai per arti savosios žvaigždės, kad jose būtų galima tikėtis gyvybės.

„Štai dėl tokių atradimų ir sukurtas orbitinis teleskopas “Kepler„ – kad galėtume atrasti mažus, Žemės dydžio ir galimai Žemės temperatūrų pasaulėlius, - tęsia E. Agolas. – Reikia pridurti, kad Kepler 62f temperatūra neturėtų būti labai panaši į Žemės. Ši planeta kiek didesnė ir vėsesnė už Žemę. Tai primena mums visiems, kokia ypatinga yra mūsų Žemė ir kiek ilgai galime užtrukti (tikėkimės, ne pernelyg ilgai), kol kosmoso platybėse rasime identišką Žemės dvynę.“