Įsivaizduokime, kad nuo visų nesėkmių, bėdų, stichijų ar ligų galime išsivaduoti kuriam laikui užmigę ilgu miegu. Deja, tokiomis savybėmis apdovanoti tik kai kurie gyvūnai. Štai žiemojimui jau pasiruošęs ežiukas.

Šis įvairių pasakų ir anekdotų herojus yra gana sėslus gyvūnas. Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius pasakoja, kad suaugę ežiai toje pačioje vietovėje gali išgyventi net kelerius metus. Čia jie dažniausiai pasirenka ir vietą žiemojimui. Užmiega ežiai spalio pabaigoje ir miega iki kovo – balandžio. Ežys žiemai guolį įsirengia iš sausų žolių ir lapų.

„Žiemos miego metu nukrinta kūno temperatūra, sulėtėja fiziologiniai procesai. Prabunda šis gyvūnas tada, kai aplinkos temperatūra pakyla iki 15 laipsnių šilumos“, – sako S. Paltanavičius.

Kitas miškų ir krūmų gyventojas – barsukas – ilgiau pabus tarp kitų žvėrelių. Jis paprastai užmiega gerokai atšalus orams, t.y. gruodį, ir miega iki kovo mėnesio. Šie gyvūnai gyvena urvuose, kuriuos, S. Paltanavičiaus teigimu, dažniausiai išsikasa pietvakarinėje upės, vandens telkinio ar šlaito dalyje. Nors užmiega gana vėlokai, tačiau urvus ruošia jau nuo ankstyvo rudens. Šie gyvūnai gyvena bendruomenėmis, todėl žiemojimui  išrausia daug įvairaus dydžio urvų, kuriuos pavasarį užkasa.

Barsukai žiemą naudoja sukauptų riebalų atsargas. Polaidžio metu barsukas gali išlįsti iš urvo, pavaikščioti, tačiau žiemą jie nesimaitina. Jokio maisto šiuo metų laiku jie neėda ir būdami nelaisvėje.

Vaikščiodami po mišką turbūt jau nepamatysime reto gyvūno didžiosios miegapelės, kuri gyvena brandžiuose lapuočių ir mišriuose miškuose. Šis į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas gyvūnėlis dažniausiai užmiega rugsėjo pabaigoje. Miegapelės žiemoja įsiraususios žemėje arba po medžių šaknimis. S. Paltanavičius pasakoja, kad miego metu miegapelės kūno temperatūra krinta priklausomai nuo aplinkos temperatūros, sulėtėja kvėpavimas. Miego metu ji dažnai prabunda, o visiškai –   tik antroje gegužės pusėje. Taigi, išmiega beveik septynis mėnesius. Žiemos miego metu ji netenka beveik trečdalio svorio.

Lietuvoje gyvena keturių rūšių miegapelės: didžioji, lazdyninė, ąžuolinė ir miškinė. Biologinės įvairovės skyriaus vadovo teigimu, paslaptingiausia yra ąžuolinė miegapelė, taip pat retokai matoma miškinukė. Lietuvoje jai šalta, todėl negausiai veisiasi.

Anot S. Paltanavičiaus, žiemos miegu užmiega nemažai gyvūnų:  kai kurie vabzdžiai, varlės, švilpikai, gyvatės ir kiti. Tokioje būsenoje, tarytum negyvi, jie kantriai laukia pavasario. Žiemos miegas – būdas išgyventi, nes visi šie gyvūnai šaltuoju metų laiku negalėtų susirasti pakankamai maisto.

Selemonas Paltanavičius sako, jog įdomiausia yra tai, kad iki šiol neatskleistos gyvūnų įmigio paslaptys. Miego metu gyvūnai išlieka atsparūs bet kokiems išbandymams ir atsibunda gerokai sveikesni nei užmigo.