A.Šimaitis: dėl ligoninių sujungimo siūlau surengti konferenciją-pasitarimą

Gerbiamas Klaipėdos mere p. Rimantai Taraškevičiau, visų pirma norėčiau dar sykį Jums padėkoti ne tik už suteiktą galimybę praėjusių metų gruodžio mėnesį pristatyti savo idėjas dėl Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos vystymo, bet ir už puikų nuotraukų rinkinį apie Klaipėdą, kuris man primena tą nuoširdžią, atvirą ir geros dvasios kupiną atmosferą susitikimo metu.

Nors nuo mūsų susitikimo 2009 m. gruodžio 17 dieną praėjo ne tiek daug laiko, tačiau per tą laiką Klaipėdos medicinos gyvenime buvo nemažai įvykių. Kai kuriuose iš jų aktyviai dalyvavau pats. Kitus tiesiog stebėjau ir bandžiau suvokti bei perprasti įvykių eigą ir prasmę.

2010 m. sausio 15 dieną Klaipėdoje įvyko konferencija „Kaip Vakarų Lietuva gali prisidėti prie sveikatos apsaugos reformos“. Ją organizavo Klaipėdos universitetas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė sveikatos apsaugos reformai remti. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 100 gydytojų, specialistų, pacientų, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos atstovų.

Konferencijos rezoliucijoje siūloma steigti Klaipėdos ligoninių asociaciją, kuriai vadovautų Vakarų Lietuvos medikų taryba. Tai būtų kolektyvinis valdymo modelis, kuriame harmoningai derėtų horizontalūs ir vertikalūs valdymo metodai. Apie kolektyvinius valdymo metodus, kaip apie priemonę valdymo efektyvumui gerinti, taip pat užsimena ir Sveikatos apsaugos ministerija, pristatydama reformos metmenis. Tokie metodai Lietuvoje iki šiol nebuvo diegiami.

Vasario 5 dieną parlamentarės Agnės Bilotaitės iniciatyva įvyko susitikimas su Seimo pirmininke Irena Degutiene, kuriai pristačiau konferencijos išvadas. Seimo pirmininkė pritarė trečiojo universiteto centro įkūrimo idėjai ir taip pat išreiškė mintį apie forumo-diskusijos organizavimą. Šios iniciatyvos ėmėsi parlamentarai Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys ir Evaldas Jurkevičius. Vasario 20 dieną kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į Klaipėdos savivaldybę su pasiūlymu organizuoti forumą.

Gegužės mėnesį įvyko Klaipėdos savivaldybės posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas  neperduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) steigėjo teisių ministerijai. Klaipėdos savivaldybė pasiūlė Klaipėdos jūrininkų ligoninę prijungti prie KUL, o Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) steigėjo teises perduoti savivaldybei. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija  nesutiko su tokia pozicija ir apskrities viršininko pasiūlymu Klaipėdos apskrities ligoninės steigėjo teisės buvo perduotos ministerijai. Vėliau ši ligoninė pasivadino Respublikinės Klaipėdos ligoninės vardu, o Klaipėdos jūrininkų ligoninei suteiktas Klaipėdos ligoninės pavadinimas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų informacija apie tai, kad jie ruošia įstatymo projektą, pagal kurį Seimui bus siūloma įgyvendinti ministerijos siūlomą ir vyriausybės patvirtintą restruktūrizacijos planą. Plano esmė – sujungti (o ne prijungti, kaip siūlo Klaipėdos savivaldybė) Klaipėdos universitetinę ir Klaipėdos ligonines, steigėjo teises perduodant ministerijai.

Viceministras G. Valiukonis teigia, kad jis nieko nėra girdėjęs apie Klaipėdos universiteto bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti rengtą konferenciją, jos rezoliuciją. Jis taip pat teigia nieko negirdėjęs apie šios grupės  rugpjūčio mėnesio rezoliuciją, kuria ministerija ir savivaldybė raginama surengti viešą forumą dėl  Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos sveikatos apsaugos ateities.

Iki šiol spaudoje buvo girdėti tik įvairių suinteresuotų pusių įvairūs pareiškimai su dar įvairesnėmis nuomonėmis. Tačiau visos šios pusės nėra nė karto susitikę konstruktyviam, atviram ir viešam pokalbiui-diskusijai. Todėl kitas racionalus žingsnis turėtų būti ne svarstymas Seime, bet tokios diskusijos organizavimas. Šioje diskusijoje visos suinteresuotos pusės galės išsakyti savo pasiūlymus bei viziją, kaip geriau teikti aukščiausio lygio paslaugas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojams.

Dėl to siūlyčiau surengti konferenciją-pasitarimą. Konferencijos pavadinimas galėtų būti toks – „Sveikatos apsaugos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija“. Pranešėjais siūlyčiau visų trijų suaugusiųjų ligoninių vyr. gydytojus: Joną Sąlygą, Vincą Janušonį, Romualdą Sakalauską. Taip pat turėtų pasisakyti pacientų organizacijų atstovai, SAM atstovas, Seimo sveikatos reikalų komiteto atstovas, Vilniaus universiteto atstovas, Kauno universiteto atstovas, Klaipėdos savivaldybės atstovas, Klaipėdos universiteto rektorius, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto atstovas bei Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinės grupės sveikatos apsaugos reformai remti atstovas.

Tokia diskusija yra reikalinga ne tik tam, kad būtų parodyta, jog galima atvirai, skaidriai diskutuoti, bet daug svarbiau, kad pacientai, visuomenė, medikų bendruomenė matytų, jog sprendimai nėra priimami tik ministerijos, savivaldybės ar Seimo koridoriuose bei kabinetuose.

Tik skaidriai, atvirai ir viešai diskutuojant sprendimai gali būti tvarūs, tik jais pasitikės ir tikės visuomenė ir tik jie gali atnešti ilagalaikę naudą. To šiandien labai reikia ne tik Vakarų Lietuvos, bet visos Lietuvos žmonėms.


Šiame straipsnyje: ligoninių pertvarka

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    17
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių