A.Veryga: mokslininkų Seimo nariams reikia tik tada, kai reikia persodinti pragertas kepenis

Seime vyko diskusijos dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kioskuose draudimo atidėjimo iki 2012 metų. Po balsavimo Seimo nariai po pateikimo pritarė Broniaus Paužos pateiktai įstatymo pataisai.

Ko gero diskusijos, kurias galėjo stebėti kiekvienas turintis internetą Lietuvos pilietis bent iš dalies paaiškina, kodėl tik 5 procentai Lietuvos gyventojų pasitiki Seimu. Jau ne kartą esu minėjęs, kad suvokiant kokios nesąmonės daromos srityje, kurios suprantu niekas neišmano, darosi šiurpu. Diskusijose Seimo nariai „sublizgėjo“ savo išmone, sąmoju ir intelektu.

Kas pirmiausia turėjo užkliūti kiekvienam, bent kiek turinčiam ryšio su mokslu, tai įstatymo pataisų teikėjo Broniaus Paužos atsakymas į Antano Matulo pastabą, kad vaikų apklausos rodo, jog vaikai alkoholį dažniausiai įsigyja kioskuose ir mažose parduotuvėse. Bronius Pauža į tokį argumentą atsakė: „kokį užduosi klausimą, tokį gausi ir atsakymą“. Tai įdomu kokį galima gauti atsakymą paklausus vaikų, kur tu dažniausia perki alkoholį? To paties parlamentaro teigimu, reikia žiūrėti į klausimą plačiau. Tai norėtųsi palinkėti gerbiamam parlamentarui, kad jei jam neduok Dieve sušlubuos sveikata, jis neitų pas Lietuvos gydytojus, nes jie vadovaujasi mokslu patvirtintais gydymo metodais, o pažiūrėtų į savo sveikatos sutrikimą „plačiau“ ir paprašytų pagalbos pas savo kolegą Petrą Gražulį, kuris, ko gero, pasiūlytų nesikreipti į medikus, bet patartų kreiptis pagalbos į šamanus. Gal mano sarkazmas perdėtas, bet jau atsibodo nuolatinis netašytų Seimo narių skleidžiamas mokslo niekinimas.

Ne mažiau įdomūs buvo ir kiti argumentai. Broniaus Paužos aiškinamajame rašte teigiama, kad uždraudus prekybą alkoholiu kioskuose be darbo liktų 10 ar 15 tūkstančių žmonių. Bet jau Seimo plenariniame posėdyje B.Pauža šitą skaičių sumažino 10 ir daugiau kartų, jau bekalbėdamas tik apie 1000 galimų bedarbių. Ir vėl su matematika negerai, ar besikreipusieji kioskininkai per riebiai prisimelavo, kad buvo gėda sakyti iš Seimo tribūnos? Dar įdomesnis B.Paužos atsakymas į argumentą, kad kioskai galėtų prekiauti kitu asortimentu, o ne alkoholiu. B.Paužos teigimu tokį pasiūlymą išsakęs K.Kuzminskas kaip medikas turėtų žinoti, kad kioskuose nėra sąlygų (matyt higieninių ir kitų), kad prekiauti kitu asortimentu.

Ar tai reiškia, kad Lietuvos valstybė turi pro pirštus žiūrėti į antisanitarinėmis sąlygomis dirbančius 1000 darbuotojų ir pažeidžiant higienos reikalavimus vykdomą ūkinę veiklą? Be to ar tai reiškia, kad po 2012 metų, po tai kai vis tik įsigalios draudimas prekiauti alkoholiu, tos sąlygos kioskuose pagerės? Ir kur tada dėsis tie 1000 darbuotojų? Bronius Pauža net sugebėjo suvesti paraleles tarp kioskų darbo ir Sveikatos sistemos finansavimo.

„Labai šauniai“ pasirodė ir Petras Gražulis, apkaltinęs draudimo prekiauti alkoholiu kioskuose iniciatorius prekybos alkoholiu monopolio kūrimu. Tik gerokai nepataikė su tema. Dėl monopolijų tai jis gal ir teisus, bet kalbant apie alkoholį reikėtų turėti galvoje, kad viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų rekomendacijų ir yra sukurti ar atkurti prekybos alkoholiu monopolį (tik ne privatų o valstybinį).

Taigi monopolija šiuo atveju ne visada yra blogai. O Petro Gražulio pažadą po balsavimo nedelsiant registruoti pataisą, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiu visuose prekybos centruose reikia tik pasveikinti, tik vargu ar Gražulis įgyvendins šį, kaip ir daugelį kitų pažadų.

Broniaus Paužos pastaba apie Konstitucijos 46 straipsnį, draudžiantį monopolijų kūrimą yra švelniai tariant ne į temą. Nes jokios monopolijos šiuo atveju, deja, nėra kuriamos. O Paužai derėtų pavartyti 1997 metų Konstitucinio teismo sprendimą dėl tabako ir alkoholio kontrolės politikos, kuriame dauguma su tabako ir alkoholiu susijusių klausimų jau yra atsakyti.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija informuoja, kad tęsdama savo įsipareigojimus informuos visuomenę apie tabako ir alkoholio kontrolę žlugdančius politikus.

Už draudimo prekiauti alkoholiniai gėrimai kioskuose atidėjimą ignoruodami Pasaulio sveikatos organizacijos, Lietuvos mokslininkų ir visuomeninių organizacijų rekomendacijas ignoruodami balsavo: Vytenis Andriukaitis, Vincas Babilius, Asta Baukutė, Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Dainius Budrys, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Daukšys, Limontas Dinius, Vytautas Gapšys, Stanislovas Giedraitis, Petras Gražulis, Jonas Jagminas, Edmundas Jonyla, Jonas Juozapaitis, Evaldas Jurkevičius, Česlovas Juršėnas, Justinas Karosas, Ligitas Kernagis, Kęstas Komskis, Dalia Kuodytė, Vytautas Kurpuvesas, Valentinas Mazuronis, Donalda Meželytė Svilienė, Gediminas Navaitis, Antanas Nedzinskas, Bronius Pauža, Aušrinė Marija Pavilionienė, Jonas Ramonas, Algis Rimas, Antanas Rimas Ručys, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulik, Rimantas Sinkevičius, Algirdas Sysas, Arūnė Stirbytė, Andrius Šedžius, Žilvinas Šilgalis, Erikas Tamašauskas, Arūnas Valinskas, Ingrida Valinskienė, Ona Valiukevičiūtė, Voldemaras Valkiūnas, Julius Veselka, Edvardas Žakaris.


Šiame straipsnyje: Veryga

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    5
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
Daugiau straipsnių