Buvęs sveikatos apsaugos ministras: blogiau bus visiems

Mūsų sveikatos apsaugos būklė šiuo metu yra gana sunki. Visi kalba, kad padidėjo vaistų kainos, kad vaistai yra labai brangūs, bet visi užmiršta, kad tai Vyriausybė padidino vaistų kainas.

16 proc., uždėdama pridetinės vertės mokestį. Tai yra didžiulis mokestis, atiduodamas už kiekvieną gyventoją vaistinei. 

Vaistų paso pamoka

Norėčiau pabrėžti, kad Vyriausybėje turėtų būti bent tam tikras pereinamumas ir geri darbai turėtų būti ir toliau daromi konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, rarmacijos srityje dirbama jau seniai ir buvo pasiekta rimtų rezultatų. 

Dar 2001–ųjų pabaigoje, man einant sveikatos apsaugos ministro pareigas, buvo sudaryta didžiulė 20–ties žmonių tarpžinybinė komisija, kuri patikrino padėtį gydymo įstaigose, vaistinėse, ir, išnagrinėjusi situaciją, pateikė beveik 100 psl. ataskaitą. Buvo numatytos visos priemonės, reikalingos taisyti padėtį vaistų rinkoje.

Tuomet didelio atgarsio sulaukė kompensuojamų vaistų paso įvedimas. Atrodo, toks paprastas dalykas, kai reikalaujama palikti tik vaistų recepto nuorašą. Tų knygelių įvedimas padėjo sutaupyti valstybei 36 mln. litų, žmonės galėjo nusipirkti daugiau vaistų, o po to, dar kartą peržiūrėjus kompensuojamų vaistų kainas, dar sutaupyta 120 mln. litų. Vadinasi, mes sutaupėme 156 mln. litų vien dėl tokių paprastų, bet labai reikalingų priemonių.

Reikia nesiblaškyti

Dabar reikėtų ir toliau eiti tuo keliu ir sėsti į rimtas derybas dėl vaistų kainų. Kai buvo sudaryta speciali komisija, ji sugebėjo kompensuojamų vaistų kainas sumažinti 27 proc. Tai galima ir dabar padaryti. 

Tuomet toks darbas buvo atliktas labai kruopščiai: surinktos vaistų kainos iš 10 aplinkinių užsienio valstybių, sudarytas sąrašas, tuomet kviestos kompanijos, tiekiančios vaistus, ir su jomis derėtasi dėl kainų. Pora procentų, kuriais vaistų kainos sumažėjo dabar, yra labai mažai, palyginti su tuo, ką galima padaryti. Buvo paruoštas Vyriausybės nutarimas, kurio dalį pavyko įgyvendinti, bet dalį reikėtų peržiūrėti ir dabartinei Vyriausybei dirbti toliau.

2002 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, būtent ne ministro įsakymas, o Vyiausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintos 12 priemonių: vienos - darbui su gyventojais, kitos – darbui su farmacininkais, trečios – darbui su gydytojais. Tai irgi davė didelį rezultatą. Sutaupyta virš 300 mln. litų. Apie šiuos milijonus kalbu, nes vien tiktai privalomojo sveikatos draudimo fondas daugiau kaip pusę pinigų skiria vaistams. Tai yra didžiulės lėšos, kurias reikia ir taupyti, ir žiūrėti, kaip jas naudojant gydomi žmonės.

Blogiau bus visiems

Naujausias Vyriausybės sprendimas dėl receptinių vaistų skyrimo tvarkos yra tik svorio centro perkėlimas - paprastai gydytojai yra kaltinami korupcija, nes jie rašo receptus, kai kurių firmų vaistams specialiai išrašo daugiau receptų, o dabar visa atsakomybė bus tiesiog perkelta ant farmacininkų. 

Skaičius gydytojų, išrašančių receptus, ir gydytojų, dirbančių farmacijų įmonėse, yra beveik toks pat, tad nežinia, ar čia bus toks efektas, kokio tikimasi. Tačiau vaistininkų darbas žymiai pasunkės ir tikriausiai susidarys nemažos eilės. Žinoma, vaistininkai turės įdomų pasirinkimą: pavyzdžiui, ar siūlyti pigų aspiriną, ar kitą, kuris yra kelis kartus brangesnis? Tad dabar vaisto paskyrimas daugiausiai priklausys nuo kainos, o ne nuo to, kuris yra geresnis ir reikalingesnis.

Pacientų gydymo aspektu problemos iškyla nemažos, nes tuos pačius vaistus gamina įvairios firmos ir gamina įvairiai – viena deda vienokį apvalkalą, kita – kitokį. Vienos gamina tabletes, kitos – sirupą, tai ir jų vartojimas iškart skiriasi. Todėl gali būti ir skirtingas jų poveikis. Dėl to vaistų paskyrimą atidavus vaistininkams pacientai tikrai nukentės. 

Labai sunku bus dirbti ir farmacininkams, nes jie, net nežinodami tikslios ligos, turės rasti tinkamą vaistą. 

Kadangi vaistininkas nežinos tikslios diagnozės, kadangi nebus laiko įsigilinti į kiekvieną atvejį, ligą bei paciento ligos istoriją, didėja tikimybė, kad daugės vaistų sukeltų šalutinių poveikių.

Norint įvesti tokią sistemą, reikėtų prieš tai bent kelerius metus tam ruošti ir gydytojus, ir pacientus, ir farmacininkus, ne taip staigiai viską daryti. 

Štai Danijoje yra įvesta tokia sistema, bet tam buvo pasiruošta, nepereita taip staigiai.