Kas turi ateitį, gali kurti istoriją

Man pačiam, kaip ir kolegoms, neretai tenka sulaukti klausimo – kaip vertintini procesai, dabar vykstą Kaune? Ar nebus taip, kad pakankamai intensyvi plėtra (nors, užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad ta plėtra nėra tokia jau ir intensyvi, jei lyginsime su įprastu vakarietišku, o ne kaunietišku kontekstu) užgoš turtingą laikinosios ir dabar jau šiuolaikinės sostinės kultūrinį audinį? Ar architektūriniai projektai kokybiški ir yra verti dabar jau itin populiarios tarpukario modernizmo architektūros?

Yra bent keli projektai, kuriuos būtų galima įvardyti kaip tikrai neatitinkančius ne tik tarpukario architektūros kokybės, bet ir elementaraus standarto, kuris keliamas kad ir foninei miesto architektūrai.

Tačiau tikriausiai bloga architektūra (kaip ir bloga urbanistika) yra neišvengiamas kelio vingis, kuris veda į gerą architektūrą ir darnią urbanistiką.

Neseniai su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto atlikome tyrimą, kokią socialinę-ekonominę naudą Kaune gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkai suteikia paveldas ar buvimas paveldo teritorijoje. Rezultatai buvo gana tikėti: paveldu mes vis dar linkę pasinaudoti, kad kaimynystėje pastatydami kažką indiferentiško, galėtume uždirbti daugiau.

Bet, jei matome, kad centras arba tas vadinamasis miesto branduolys tampa populiarus, net jei mes, kaip kultūra, šioje stadijoje prie jo kokybės prisidedame ne tiek ir daug (turiu omenyje naujų pastatų vertę), tai vis tiek tai indikuoja apie postindustrinių procesų įsigalėjimą Kauno mieste, kas savaime yra labai gerai.

Prieš kelerius metus su kolegėmis iš Kinijos vienoje konferencijoje diskutavome tokia įdomia tema: ar galima išsaugoti urbanistikos ir architektūros paveldą, jei yra prarandama šio fizinė forma. Ir pasirodo, kad galima, jei vietinei kultūrai būdinga tai, kad būtent kultūrine patirtimi grindžiami civilizacijos sprendiniai.

Kolegės pristatė tyrimą apie drastišką miestų plėtrą įvairiose Kinijos provincijose. Ir nors vietoje tradicinės kinų architektūros atsirado tarptautinio stiliaus pastatai, dažnai aukštuminiai, atskiri urbanistiniai genotipai išliko natūraliai, be specialaus architektų ar valdžios atstovų planavimo. Atvirkščiai – vietose, kur būta mažesnio reguliavimo, planinis, erdvinis, elgsenos normų erdvėje genotipas liko labiausiai artimas tradicinei Kinijos erdvei.

Taigi paveldas, jo tyrėjos Sophia Labadi žodžiais tariant, yra ne tik tas vienas užšaldytas laiko ir erdvės taškas – negyvas, nes dar neatsirado paveldosaugininkas, kuris galėtų sustabdyti erdvėlaikio tėkmę. Paveldas – tai kultūrinės patirties visuma, neretai besireiškianti intuicija grįstais sprendimais. O juk dar kartą galime prisiminti – intuicija – tai aukščiausia žinojimo forma.

Iš Kinijos grįžkime į Kauną. Beje, negalvokime, kad esu nereguliuojamos plėtros šalininkas. Radikalią Kinijos miestų plėtrą pačios Kinijos mokslininkės buvo įvertinusios neigiamai. Juk iš tiesų, jei architektai kurdami plėtrą rėmėsi tūkstantmečius siekiančia šalies architektūros mokykla, tai po mūsų ateinantieji remsis šia naująja bekultūre architektūra?

Kita vertus, net ir architektūros paveldą, namo kultūrinį krūvį pati architektūra kuria tik iš dalies: kokybė, įtaką tolesniems laikams dažniausiai susiformuoja nematerialioje kultūrinėje plotmėje. Kaunas šiuo atveju seka tarpukario modernizmo tradicija, neretai, netgi gana primityviai kopijuodamas: bent keli biurų ir gyvenamieji pastatai turi akcentuotas juostinių langų imitacijas, suapvalintus ir nusklembtus kampus bei kampinius langus. Bene geriausiai ir originaliausiai tarpukario architektūrą, mano galva, įprasminantis šiuolaikinės architektūros objektas – Gustės Kančaitės projektuotas biurų pastatas Jonavos gatvėje. Tai pavyzdinis projektas, parodantis, kaip mieste randasi architektūra, jungianti praeitį su ateitimi per aukštos kokybės šiandienius sprendinius.

Tačiau dabar aktualiausias mieste vykstantis projektas, turintis neišsemiamą kultūrinę potekstę, – Kauno sporto halės rekonstrukcija.

Galima pasidžiaugti, kad netekusi pagrindinės miesto susirinkimo erdvės statuso "Žalgirio" arenos naudai, Kauno sporto halė gyvens kitokį gyvenimą.

Kauno sporto halė populiariai dar vadinama krepšinio meka tikrai nusipelno tokio stipraus apibūdinimo, bent jau Lietuvos architektūros ir kultūros kontekste. Visų pirma halė – tai ne tik Anatolijaus Rozenbliumo talentingai panaudota arkinė kniedinė konstrukcinė sistema, tačiau tai jau utilitarus pastatas, kaip rašo architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis, "pigiausiomis priemonėmis buvo siekta sukurti kuo daugiau vietų turintį pastatą". Ir čia visa esmė. Šiuo atveju tas utilitarumo siekis yra betarpiškai susijęs su modernizmo dvasia, su Detroite vykusia mašinų revoliucija ir ten kūrusiu genialiu architektu-konstruktoriumi Albertu Kahnu.

Tad halė, nors ir verčiant būtinybei – 1939 m. Europos krepšinio čempionatui – vis dėlto galėjo tapti tuo persilaužimo tašku, tiesiančiu tam tikrą kelią į ano meto inovacijas. Prisiminkime: iki tol nors pastatų architektūrinė forma tarsi bylojo apie modernybės siekius, tačiau modernizmui būdingos metalo konstrukcijos buvo naudojamos tik protarpiais. Galop (ir gaila), kad nesužinome, ar nuo halės būtų prasidėjęs kitas Lietuvos ir Kauno modernybės etapas (daug būtų priklausę nuo bendrųjų socialinių ekonominių dėsnių, industrializacijos tempų, atsivėrimo užsienio investicijoms), – visa tai nutraukė karas ir okupacijos. Todėl halė tapo simbolinio pasipriešinimo vieta. Ir tai jau neblogai.

Prieš keletą metų rašydamas vienam jau nebeegzistuojančiam Kauno kultūros portalui, konstatavau faktą, jog Kauno sporto halė ir "Žalgirio" arena yra to paties kultūrinio genotipo apraiškos skirtingame laike, kitoje erdvėje ir nieko bendro neturinčioje architektūrinėje formoje. Halė – kaip ir arena – abi tarsi studento paskutinės nakties darbas, nes nebūtų atsiradusios, jei ne būtinybės imperatyvas.

Abi novatoriškos lokaliame kontekste, tačiau tam inovatyvumui naudoja tarptautinėje kultūroje jau paplitusius ir patikrintus stilistinius argumentus: halė – konstruktyvizmą, arena – high tech architektūros kalbą. Galop abi susilaukė daug kritikos tiek tarp profesionalų, tiek  plačiojoje visuomenėje. Beje, "Žalgirio" arena bėgant laikui gražėja (dėl visuomenės ir tų pačių profų skonio lavėjimo), halė šios progos lyg ir neturėjo.

Tiesa, 1958–1962 m. buvo atlikta rekonstrukcija, beje dalyvaujant ir pačiam konstruktoriui A.Rozenbliumui. Išnyko vertingi stoglangiai, tačiau ties pastato galais atsirado dideli ekraniniai langai, kurie užbaigė modernistinę halės idėją. Rekonstrukcijos metu ketinama atkurti stoglangius, tačiau kiek gaila, kad galuose bus panaikinti minėti langai ir vietoje jų bus atkurtas 1939 m. vaizdas, kuris šiuo atveju vizualiai pasunkina pastato tūrį. Stoglangiai su fasado langais iš tiesų atspindėtų pastato raidą.

Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad netekusi pagrindinės miesto susirinkimo erdvės statuso "Žalgirio" arenos naudai, Kauno sporto halė gyvens kitokį gyvenimą. Ir tarsi gaila, kad čia nebevyks sporto renginiai, tačiau halės genotipą visada galima įžvelgti tame kaunietiškos būties sande, kuris yra nukreiptas į inovacijas, santūrų racionalumą ir ateitį. Juk net pats Martinas Heideggeris teigė: tik tas, kuris turi ateitį, gali kurti istoriją.

 

 

 

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

kas

kas  portretas
zino ir supranta ISTORIJĄ gali kurti ateitį ,atrodo šiuolaikiniai architektai nepaiso istorijos ,negerbia ,kaip blynus kepa 'šedevrus' uuzuot padare ką grazaus ir patvaraus

Anonimas

Anonimas portretas
Tokia architektūrinė stilistika ,kaip biurų pastato Jonavos g. Kaune, Lietuvoje atsirado prieš gerus 15 metų-užtenka pravažiuoti pro Garliavą ,pasivaikščioti po Druskininkus. Deja,susidaro įspūdis,kad gerb.straipsnio autorius nelabai susipažinęs su architektūra toliaus Kauno...

.............

............. portretas
ablauchas juodas , Hale nuo smetonos laiku buvo pasididziavimas , o dabartiniu pusdebiliu kurie anot sio botaniko ,,,turi ateity ir gali kurti istorija,,,,sukurpe ,,,zalgirio,, stadiona,,, kuris pagal architekturiny dizaina labjau primena uzdara sunkiuju darbu kalejima ,nei kad sporto statiny...
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?
    Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?

    Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...

    1
  • Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?
    Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?

    Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...

    2
  • Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?
    Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?

    2008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...

    8
  • G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių
    G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių

    Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...

    11
  • Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje
    Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje

    Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...

    3
  • Tikrų vertybių ilgesys
    Tikrų vertybių ilgesys

    Savo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...

  • Matematika ugdo ir kūrybiškumą
    Matematika ugdo ir kūrybiškumą

    Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...

    3
  • Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?
    Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?

    Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...

  • Laisvė atminti Laisvę
    Laisvė atminti Laisvę

    Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...

    1
  • Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė
    Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė

    Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...

    6
Daugiau straipsnių