Kaunas turi kuo pasididžiuoti, bet tik ne bendru estetiniu vaizdu. Šios mintys, ko gero, lydi ne tik dažną miesto gyventoją, bet ir svečią. Sudėvėtos ne tik gatvės, jau seniai lyginamos su duobėmis Marse, bet ir pastatų eksterjerai. Atrodo, kad miestas vis labiau tampa apleistas visomis prasmėmis. Ypač slogus jausmas apninka sugrįžus namo po viešnagės kai kuriuose užsienio, o ir pačios Lietuvos miestuose. Nėra pinigų? Viskas atitenka sostinei? Taip, tai tiesa, tačiau tik dalinė, nes kai kurie šalies miestai liudija, kad priežastis slypi ne vien piniguose.

Sakoma, kad žmogų sutinkame pagal išvaizdą, o išlydime pagal protą. Argi taip pat nėra ir su miestais, šalimis? Gal todėl vakarais, o dažnai ir savaitgaliais, Kauno centrinės gatvės būna tuščios. Apšiurę, apgriuvę ar visai bedaliai pastatai skatina bėgti namo, kur gražiau, – taip užsidaroma nuo išorinio pasaulio. Centro gatvės akivaizdžiai papilnėja tik šiltuoju metų laiku, kai gamta pagražina miestą, tiksliau, pridengia jo baisumus. Kitu metu depresyviais pojūčiais mintanti miesto aura skatina kažkur slėptis, emigruoti ar net nusikalsti. Juk kokia savijauta gali lydėti sudėvėtais, purvinasi drabužiais vilkintį žmogų?!

Sutikti žmonės tiek užsienyje, tiek susitvarkiusiuose Lietuvos miestuose visų lūkesčių realizavimo nepatiki vien valdžios institucijoms, o daug ką daro PATYS. Sąmoningumo – greičiausiai štai ko mums trūksta. Savo namą ir žalią plotą aplink galime susitvarkyti juk ir patys, kiek kas galime, o ne skųsdamiesi laukti metų metus iš dangaus nukrisiančios manos. Elementariai tvarkingi, o galbūt ir kiek pagražinti namų fasadai įkvepia ir pačius stengtis, būti optimistiškesnius, pasitikinčius savimi, draugiškesnius, taip sukuriant ir daug patrauklesnį miesto veidą, pritraukiantį tą pačią materialiąją naudą.

Pradėjus liūdna gaida, vis dėlto norėtųsi pasidžiaugti, kad Kaunas po truputį gražėja. Neaišku, ar dėl to reikia sveikinti naująją miesto valdžią, ar sutapimų ir staigmenų kupiną likimą. Atsakymą pateikti palikime laikui. Be kuriuo atveju po truputį (pagaliau!) remontuojama pagrindinė miesto gatvė – Laisvės alėja, suremontuota Savanorių prospekto įkalnė, atstatytas Panemunės tiltas, faktiškai iš naujo statoma Kauno autobusų stotis, nupirktas "Respublikos" vaiduoklis, kuriame įsikurs verslo centras, Nemuno saloje po kelerių metų bus suformuota dar viena sala – "Mokslo sala" – vienintelis Lietuvoje mokslo ir technologijų populiarinimo centras.

Miestas gražėja ne tik padedant valdžiai, bet ir didėjant sąmoningų žmonių skaičiui. Ne vienas namas jau atnaujino savo fasadą, apsitvarkė aplink esančią aplinką, vasarą pasipuošia gėlėmis. Tad norisi labai nuoširdžiai palinkėti ir kitiems miestiečiams prisidėti prie šio miesto gražinimo "projekto", prisimenant, kad "jei tu nori keist pasaulį – keisk pirmiau save", kaip sakoma tam ypač įkvepiančioje "Foje" dainoje "Paskutinis traukinys".