Kai sėdėjau žvelgdamas į dvi savo alyvas, man pro kojas praskriejo paukščių šešėliai. Tapo savaip nejauku. Kas yra šešėliai Kaune? Tai Kauno restoranai. Jų nebėra, jie – tik nuotraukose.
Girdyklų Kaune daug ir picos yra kur pavalgyti, bet to, kas vadintina restoranu kaip miesto kultūriniu sandu, nėra. Jei kas abejoja jų svarba, dera priminti, kad be Paryžiaus restoranų nebūtų atsiradusios kelios svarbios meno srovės. Meno srovei atsirasti nepakanka idėjų, reikia, kad jų turintys žmonės kur nors susitiktų. Kur? Mansardose? Taip, galima ir ten, tačiau atsitiktinio ir galbūt lemiamo susitikimo galimybė išnyksta.

Simpatiškai Kauno vicemerei kadaise kalbėjau, kad negalima sunaikinti "Tulpės". Buvo sunaikinta. Politikai dažnai simpatiški, kol tik ko nors neprireikia nuveikti savo miestui. Neabsoliutizuoju, tarp jų yra garbingų žmonių ir savo miesto patriotų. Bet vis dėlto tos vietos, kur kasdien sėdėdavo Liudas Truikys su Marijona Rakauskaite, neliko. Danielius Dolskis, atlietas variu, irgi žvelgia į piceriją. Lietuvos picerizacija tęsiasi.

Išnyko visi sovietmečio restoranai, kuriuose irgi esu šį tą nuveikęs. Nuostabioji "Orbita", "Žalias kalnas", "Kaukas", tai bankai, tuščios erdvės arba griuvėsiai. Tai nebeatkuriama, kultūrinė jungtis nutraukta negrįžtamai. Nieko neturiu prieš naujuosius restoranus, tik jie kiek labiau orientuoti į valgius, gėrimus ir padavėjų baletą, bet jei būtų išlikusi "Tulpė", manau, kad daug senųjų kauniečių ten gertų kavą, klausytųsi džiazo, ir žinočiau, kur juos sutikti. Naujieji pertvarkymai ne tik išdrasko lokacijas, sunaikina unikalius interjerus, bet ir išskiria žmones. Viešasis kultūros žmonių gyvenimas iš kavinių ir restoranų vėl grįžta į virtuves, savo buities ir vienatvės dalį. Juk jei nori išgerti, tiks ir tai, picos irgi ten gali parsinešti, o sovietmečio mitas apie virtuvę kaip kultūros proceso dalį turi pagrindo, bet yra kiek perdėtas. Į virtuves prašome mūsų daugiau nevyti, mes jose netilpsime. Tik – kur mums susitikti, vieni restoranai užsidarė, kituose nejauku, nes laiko patina dar neaptraukusi durų rankenų.

Sunku suprasti, kodėl taip, tai nebepateisintina net ekonominiu požiūriu. Juk dabar, jei būtų išlikę senieji restoranai, juose tikrai lankytųsi ne tik studentai, bet ir kiek vyresnė karta, galinti ir turinti šiek tiek daugiau.

Tiesa, parkuose dar yra suolelių. Gal ten?