Kadaise sėdėdavome su kolegomis tuomet veikusioje Menininkų namų kavinėje, kur nuolat ateidavo kokie nors rusai ir klausdavo kur čia Velnių muziejus. Jis šalia, jis vienas Kauno turistinės rinkodaros elementų. Tačiau juk turime ir kitų muziejų. Net kai kurios kavinės buvo muziejinės, tačiau tuometė savivaldybė taip negalvojo. Taip buvo prarasta "Tulpė", "Metropolis" ir viskas, ką dar buvo įmanoma optimizuoti.

Jau minėti japonų turistai, kuriuos sutikdavau, visada klausdavo, kur čia Sugiharos namai. Parodydavau, kartais palydėdavau. Tačiau juk turime ir kitų muziejų, Kaunas – muziejų miestas. Štai, tarkim, unikalus Čiurlionio muziejus, atsinaujinęs, tačiau jo rinkodara buvo pastebimai silpnesnė nei Velnių muziejaus. Šiaip ar taip, kažkurie turistai, įskaitant ir rusų poezijos grandus, užsukdavo ir ten.

Dar vienas unikalus ir pasaulinės reikšmės muziejus yra P.Stulgos liaudies instrumentų muziejus. Ką tik atnaujintas, dabar lankytojai per ausines gali paklausyti, kaip skambėjo mūsų kankliadirbių J.Lašo, J.Telešiaus ar S.Rudžio kurti instrumentai. Mano jau trečiąkart minimi japonai tikrai čia užeitų, rusams pakaktų ir Velnių muziejaus. Tik štai kas. Į atnaujintos muziejaus ekspozicijos atidarymą neatvyko nė vienas savivaldybės atstovas. O juk įvykis neelinės reikšmės, tik tiek, kad otkato čia sunku tikėtis.

Ir už tai iš darbo išmesta Kauno miesto muziejaus direktorė. Galbūt dėl to, kad jau ketvirtą kartą minimiems japonų turistams galėtume parodyti tik vieną miesto įžymybę – savivaldybės pastatą.