Kaip puikiai žinoma, šiemet galingiausiu pasaulio žmogumi tapo respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas – itin spalvinga asmenybė, kurios šėlsmas rinkimų kampanijos metu tapo nuolatinių apkalbų ir debatų objektu.

Situaciją dar labiau komplikavo tai, jog žiniasklaida, prisidėdama prie tradicinės kairiųjų ir dešiniųjų kovos dėl valdžios, tarsi sumaišė visas kortas, tokiu būdu atitolindama JAV rinkimų kampaniją nuo realybės ir nublokšdama ją groteskiškos paranojos bei košmariškų kliedesių klystkeliais.

Kas yra D.Trumpas – naivi Rusijos marionetė ar gudrus lapino ir gyvatės nesantuokinės meilės vaisius, klastingai apvyniosiantis Kremliaus šutvę aplink pirštą? Ką žymi jo atėjimas? Antrąjį fašizmo kilimą? "Paprasto žmogaus" triumfą prieš arogantiškąjį elitą? Kas toks su Maskva tiesioginių verslo ryšių turintis naujai iškeptas valstybės sekretorius Rexas Wayne‘as Tillersonas? O nacionalinio saugumo patarėju paskirtas Michaelas T.Flynnas?

Ar tai reveransai VVP Mažajam? O gal įžūlūs Trojos arkliai? Ką reiškia profesoriaus Henrio A. Kissingerio paskyrimas tarpininku derybose su Rusija dėl Ukrainos reikalų? Ar ruošiamas "Antrasis Miuncheno suokalbis"? Juk dėdulė Henris dar visai neseniai samprotavo, kad Vakarai turėtų pripažinti Krymą Rusijos dalimi.

Kas tai? Kompromisas? Nuolaidžiavimas? Senatvinė silpnaprotystė? O gal genialiai suktas ėjimas žirgu, kurio finale Kremlius tiek nukraujuos, jog nebeatsigaus?

O faktas, kad D.Trumpas neįvardijo Rusijos esant grėsme Jungtinėms Valstijoms? Pokštas? O gal išdidumas? Suprask, Rusija JAV kelia tokią grėsmę, kaip tarakonas bato kulnui arba naivi pelytė gudriam katinui.

Visa tai išties nerimą keliantys klausimai. Jų atsakymus galite pasirinkti tokius, kurie jums labiausiai patinka. Tačiau kaip bus iš tiesų ir kaip mums teks gyventi artėjančius ketverius metus, sunku prognozuoti. Galima tik, neatsitraukiant nuo kasdienių darbų, laukti, kas bus toliau.

Kita vertus, ar iš tiesų naujojo JAV prezidento ekscentriškumas žymi radikalias ir nerimą keliančias permainas visame pasaulyje? Ar demokratiją ir žmogaus teises vertinanti JAV sistema bei jos politikai pažabos autoritarizmo ir baudžiavos pasiilgusių masių iškeltą lyderį?

Geriau paklauskite savęs, ar to iš viso prireiks?

Kaip nebūtų keista, bet naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas yra be galo tolerantiškas žmogus. Vienas svarbiausių asmenų, padariusių įtaką D.Trumpo gyvenimui ir karjerai, buvo Rojus Cohnas (1927–1986 m.) – komunistų persekiojimu pagarsėjusio senatoriaus Josepho McCarthy’io dešinioji ranka. Dar R.Cohnas buvo gėjus ir galiausiai mirė nuo AIDS. Būtent šis žmogus D.Trumpo karjeros pradžioje buvo jo globėjas, rėmėjas ir teisininkas.

Dar R.Cohnas padėjo jam užmegzti naudingas pažintis ir patekti į aukštuomenės sluoksnius. Tuo pat metu D.Trumpui buvo įdiegtas iš minėto J. McCarthy’io perimtas požiūris į diplomatiją, sandorius ir kitas politikos sritis. Kur svarbiausias vaidmuo tenka egoistiškai agresyviam užsibrėžto tikslo siekimui, nesitraukiant nė per žingsnį.

Ką tai rodo apie D.Trumpą? Šis žmogus, kaip ir dera verslininkui, nežiūri į tai, koks jūs esate ir kokiai ideologinei, religinei, tautinei, rasinei ar kitokiai mažumai priklausote, svarbiausia tai, ką galite jam duoti. Pinigai, patirtis, išmintis, žinios, darbo našumas – D.Trumpas pasiims iš jūsų viską, kas ateityje jam galėtų duoti naudos.

Žmonės, įsidarbinę jo verslo įmonėse ir įrodę savo vertę, gauna vis sunkesnes ir atsakingesnes užduotis, o su jomis – ir didesnį materialinį atlygį bei profesinį paaukštinimą.

Taip, D.Trumpas savo kampanijos metu įžeidė faktiškai visus, ką įmanoma įžeisti, tačiau tai nereiškia, kad jūs, būdamas musulmonas ar juodaodis, negalite įsidarbinti šio žmogaus įmonėje ir sėkmingai kilti karjeros laiptais. Tai klasikinė protestantiškai pragmatiška verslo tolerancija.

Nors D.Trumpas kampanijos metu daug konfliktavo ir ne kartą įžeidė Baracką Obamą, nekilnojamojo turto magnato biografai tvirtina, jog pirmasis juodaodis JAV prezidentas yra itin gerbiamas D.Trumpo.

Kaip mes gyvensime artėjančius kelerius metus? Atsakymas: veikiausiai, kaip ir seniau, tik galbūt šiek tiek kitaip.

Šio žodžiais tariant, B.Obama yra tarsi sporto sirgalių lyderis, gebantis įkvėpti ir sutelkti žmones. Ką byloja ši psichologinė D.Trumpo charakteristika? Kaip mes gyvensime artėjančius kelerius metus?

Atsakymas: veikiausiai, kaip ir seniau, tik galbūt šiek tiek kitaip. Proletariato revoliucijos ir antrojo tautų pavasario nebus.

Tačiau globalizacija, naujų technologijų reikšmė, informacinis karas, konfliktas su Rusija bei Kinija, Artimųjų Rytų skerdynės, islamo terorizmas ir t. t., visi šie protą ir jausmus kaitinantys procesai ne tik nebus sustabdyti, bet galbūt net pereis į gerokai aukštesnį, agresyvesnį ir nuožmesnį lygmenį. Tad tiek Jungtinių Valstijų, tiek likusio pasaulio laukia klasikinis respublikonų prezidento valdymas.

Kontroversiškų sprendimų ir veiksmų bus, tačiau jie neturės didelės įtakos mūsų gyvenimui. Smulkūs karai egzotiškuose kraštuose nesibaigs, gal net prasidės nauji. Visuomenės susiskaldymas taip pat išliks. Kairieji šlykštėsis ir pyks ant naujojo prezidento, dešinieji šiek tiek juo nusivils, bet tuo pat metu sadistiškai mėgausis kairiųjų psichozėmis.

Darbininkų ir vidurinioji klasė galbūt atsigaus, bet turtuoliai ir korporacijos uždirbs dar daugiau pinigų. Santykiuose su Rusija ir Kinija bus pereita į agresyvų puolimą, kuris slėpsis po derybų ir kompromisų paieškų kauke.

Kad bus išties linksma ir įdomu, liudija ne tik D.Trumpo spalvingas charakteris, bet ir jo surinkta administracija, kurioje yra ir su Rusija ryšių turinčių oportunistų, ir Kremliaus nekenčiančių radikalių konservatorių, ir nuosaikių, elitui priskirtinų respublikonų, ir sveiko proto kariškių, ir su stambiomis Vakarų korporacijomis susijusių individų.

Kai tiek daug skirtingų interesų vienoje vietoje, vakarėlis nenusisekti tiesiog negali.