Asta:

– Pensininkai yra nuskriausti dėl savo mažų pensijų. 26 metus tokia politika jų atžvilgiu vykdoma. Ir jie skriaudžiami toliau. Niekas nesiruošia ištaisyti šios neteisybės. Todėl aš manau, kad pensininkams galima būtų leisti bent jau autobusais važinėti nemokamai. Dirbantys žmonės moka mokesčius. Pensininkams turi užtekti surenkamų mokesčių.

Diana:

– Mano galva, net ir privatūs vežėjai yra dotuojami iš biudžeto. Privatininkai nenukentės ir nepatirs žalos. Tegul vežėjus remia valstybė. Mūsų pačių laukia pensija. Mes mokame didelius mokesčius ir turime turėti teisę bent į minimalias lengvatas, kai pasensime, nors senatvėje į autobusą galėsime įlipti nemokamai.

Maksimas:

Geriau jau nemokamas bilietas pensininkui nei tautiniai rūbai pradinukui.

– Jei leidžia biudžetas, tegul važiuoja. Suprantu, kad pinigų nuolat trūksta. Bet, jei nori, jų galima surasti. Tegul valdžia sumažina, o ne didina akcizo mokesčius. Tuomet verslui bus lengviau, padidės apyvarta. Tuomet bus ir daugiau pinigų biudžetui. Tik tokiu būdu pensininkams nors šį tą galima bus duoti nemokamai. Kad bent vieną gerą įstatymą valdžia sukurptų, labai jau daug nesąmonių prikurta. Geriau jau nemokamas bilietas pensininkui nei tautiniai rūbai pradinukui.

Danutė:

– Ar ne per daug valstybei tai kainuos? Nėra jau taip sunku, kad reikėtų nemokamų autobusų. Mes ir taip mokame tik pusę kainos. Užtenka. Kiekvieną dieną du kartus važiuoju autobusu. Valstybė negali gaminti pinigų. Iš kur jų paimsi visoms dotacijoms? Tarpmiestiniais autobusais retai važiuoju, o po miestą – dažnai. Esu 75 metų ir dar dirbu. Į vieną pusę bilietas man kainuoja 34 euro centus, vakare – tiek pat. Gali sau pensininkas leisti autobuso bilietėlį nusipirkti. Nėra jau taip brangu. O jei sudėjus visus pensininkus, Dieve mano, kiek tai gali kainuoti biudžetui. Tegul valdžia mažiau vagia, bus ir pinigų. Mano pirmoji alga buvo 35 rubliai. Ir vaikus išauginome, ir į mokslus išleidome.

Loreta:

– Ar visos pensininkų kelionės autobusu tikrai būtinos? Mums, jauniems žmonėms, niekas nekompensuoja išlaidų, kurias patiriame važiuodami į darbą. Juk niekas mums nesumoka už benziną. Pensininkai jau užsidirbo pensiją, jiems taikoma nuolaida bilietui. Mūsų valstybėje niekam nerūpi, kaip gyvena studentai, jauni žmonės ar tie, kurie augina vaikus.

Ernesta:

– Aš esu pikta pensininkų atžvilgiu. Niekas nekreipia dėmesio į jaunus žmones. Kiek tarp jų yra tokių, kurie dirba dviejuose darbuose, o neturi ką valgyti. Pagalvokite, kiek šiais laikais kainuoja mokslai. Kitas klausimas – ar tie mokslai verti tokių sumų? Bakalauro darbo medžiagai nukopijuoti man prireikė net 30-ies eurų. Iš kur jaunam paimti tokius pinigus? Senatvė nėra liga. Mes visi būsime pensininkai. Aš taip pat. Valstybė ką nors galėtų duoti nemokamo jauniems. Juk viso to nėra. Tik pensininkai verkia, kad jiems reikia nemokamo autobuso bilieto.