Didi padėka Vyriausybei

Mūsų valdžiai ir vėl nepatinka pagyvenę žmonės. Negana to, kad miesteliuose ir bažnytkaimiuose išnaikino paštus, nėra bankomatų, naikina ligonines, o dabar nori atimti ir paskutinę susisiekimo priemonę – automobilį.

Niekas mums neduoda suvestinių, kiek naktimis senjorai laksto keliuose „su promilėmis“, kiek apsvaigę nuo narkotikų. Niekas oficialiai nepraneša, kiek senjorų, viršijusių greitį, sukelia avarijų. Mano nuomone, visa tai daro jaunimas ir jiems turi būti uždėtas apynasris. O mes, pagyvenę žmonės, važinėjame dienomis tik į parduotuvę, ligoninę ar sodą. Laiko turime ir lakstyti nemėgstame.

Aš turiu 30 metų vairuotojo stažą ir nesu padariusi nė vienos avarijos. Draudimą moku tvarkingai kasmet. Nuolaidų negaunu jokių. Mano pinigai atitenka tiems, kurie „suplaka“ ne tik savo, bet ir kitų mašinas. Tai kodėl valdžia nori būtent mus skriausti? Kodėl ir vėl turime grūstis poliklinikos eilėse dėl pažymos, jei mes esame dar gana sveiki ir galintys vairuoti? Nė vienas pagyvenęs žmogus nesės prie vairo, jei pasijuto blogai, o paprašys kaimyno ar sūnaus, kad nuvežtų į polikliniką.

Kodėl mūsų išrinktieji amžinai tyčiojasi iš mūsų? Kaip kaimo žmogui pasiekti bankomatą arba polikliniką? Dabar viskas kompiuterizuota, bet niekas nepagalvojo, kad kaimietis to kompiuterio neturi.

Mus valdo ne išmintingi politikai, o tarsi kažkokie atėjūnai. Savo įstatymais, nutarimais ne padeda žmonėms, o visą laiką tik sunkina gyvenimą, sugalvodami naujų mokesčių, ribojimų, draudimų ir taisyklių. Kainos didėja ne dienomis, o valandomis ir niekam dėl to galvos neskauda. Vyriausybė galėjo kainoms uždėti „lubas“, bet pareiškė, kad čia ne jos reikalas. Mokėkite, žmoneliai, kiek oligarchai paprašys, ir nedejuokite. Todėl mūsų, senjorų, vardu dėkoju mūsų „nuostabiai“ Vyriausybei, kuri visą dėmesį skiria žmogui, kaip nuo jo nuplėšti paskutinius marškinius.


Šiame straipsnyje: senjoraivairavimasVyriausybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Išvada

Išvada portretas
Nėra Lietuvoj jokios vyriausybės. Yra tik jankių padlaižių gauja, pripuolusi prie lovio.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
    Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“

    Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...

  • Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės
    Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės

    Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...

    12
  • Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo
    Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo

    Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...

    1
  • Kokia Rusija bus po V. Putino?
    Kokia Rusija bus po V. Putino?

    Galima tikėtis, kad Vladimirui Putinui iškeliavus į dausas, kaip žąsinui Moliūgui, Rusijoje prasidės atšilimas. Visa jos istorija po 1917 m. bolševikų perversmo tai rodo. Leninas įvedė proletariato diktatūrą, arba karinį komuni...

  • Kelionė į sostinę buvo baisi
    Kelionė į sostinę buvo baisi

    Vis dar negaliu atsigauti po vieno įvykio. Mano vaikai gyvena Vilniuje. Ir mano anūkas irgi ten gyvena – lanko privačią mokyklą. ...

    4
  • Artėja kovas, metas kirsti medžius
    Artėja kovas, metas kirsti medžius

    Nedaug laiko liko iki pavasario, laikas būtų miestui susitvarkyti problemines vietas. ...

    3
  • Prisimenu Idzelevičių malūną
    Prisimenu Idzelevičių malūną

    Tai buvo tolimi tolimi 1938–1939 metai. Buvau septynerių aštuonerių metų vyras, ir pirma mintis pabudus gražų vasaros rytą – kuo greičiau lėkti į netoliese plytintį gražųjį Veiviržo slėnį, kur klebono piemuo, mokėjęs daug p...

  • Kaip atpažinti „vatniką“
    Kaip atpažinti „vatniką“

    Neseniai Šaulių sąjungos vadas pareiškė, kad „būtina įgyti žinių ir įgūdžių, kaip elgtis krizės atveju“. ...

    23
Daugiau straipsnių