„Eurovizijos“ pykčio konkursas

Atsibudau vieną rytą ir ėmiau galvoti, ar tik ko nors nepraleidau.

Prisiminiau, kad paprastai tokiu metų laiku mano gyvenime svarbiausią vietą užimdavo „Eurovizijos“ dainų konkursas, kurio nebežiūriu jau nuo tada, kai mūsų vyrai („LT United“) atliko savo linksmą skanduotę („We are the Winners“), kuri būtų labiau tikusi ne dainų konkursui, o tų žavių merginų trumpais sijonėliais, kurios Amerikoje palaiko kiekvienos futbolo ir krepšinio komandos kovos dvasią, pasirodymui.

Prisiminiau, kad paprastai visas „Eurovizijos“ maratonas prasidėdavo dar besibaigiančių metų paskutiniais mėnesiais. Vykdavo atranka.

Atlikėjai dalyvaudavo, komisijos nariai viską komentuodavo rimtais išmintingais balsais, tarsi būtų renkamas naujas Lietuvos prezidentas, o žiūrovai balsuodavo ir piktindavosi komisijos narių elgesiu, atlikėjais ir balsavimų rezultatais.

„Užkuraitis, Giržadas, Ščiogolevaitė, Ibelhauptaitė, nupirkta „Eurovizija“, savi stumia savus“, – vis žibėdavo internete.

Gatvėse kažkaip būdavo tylu ir atrodydavo, kad „Eurovizija“ šiame gyvenime niekam nerūpi, bet aš giliai širdyje visada žinodavau, kad kiekvienam praeiviui gatvėje ji rūpi net labiau už olimpines žaidynes ar Rusijos užsienio politiką.

Galų gale būdavo išrenkami atstovai. Dar kartą atrankoje dalyvavusi Pilvelių Aistė vėl nelaimėdavo. Tada kildavo nauja pasipiktinimo banga.

„Ne tuos išrinko, ne už tuos žmonės balsavo, užkuraičiai ir giržadai savus prastūmė, Končita, gėjai, mokesčių mokėtojų pinigai, mūsų vaikai, pilietiškumas, Lietuvos garbė“, – vėl dundėdavo internetas.

Šiemet viskas buvo kitaip, mat vieną rytą atsibudęs supratau, kad praleidau ne tik įprastą „Eurovizijos“ atrankos rutiną, bet net nežinau, ar mes apskritai išsirinkome atstovus.

Pasitikrinau „Wikipedijoje“ ir lengviau atsidusau, atstovą turime. Mums atstovaus Monika, tik ne ta, kuri vadovavo „Delfiui“ ir LRT, o ta, kuri jau vieną kartą kažkada dalyvavo „Eurovizijoje“. Jos daina angliškai vadinsis „Stay“ („Pasilik“), ir tai yra bene pats originaliausias dainos pavadinimas, kurį galimą sugalvoti. Niekada net nepamaniau, kad apskritai galima kokį nors kūrinį pakrikštyti šiuo žodžiu.

Dabar, kai jau žinau atstovę ir dainą, galiu jaustis žymiai ramiau. Dabar galiu numatyti, kad likus kelioms dienoms iki renginio ji pasipiktins, kad bilietą skrydžiui į Didžiąją Britaniją turėjo pirkti už mamos pinigus, duotus priešpiečiams, o ne už valdiškas lėšas.

Prasidės renginys ir ji pasirodys. Žiūrovai salėje klyks ir mojuos Lietuvos trispalve, vedėjai entuziastingai šauks, Rusijos atstovas vėl dainuos apie taiką, ekrane sušmėžuos Filipo Kirkorovo peruko garbanos ir galų gale mus pasieks išganinga žinia – mūsų atstovė pateko į finalą (arba nepateko ir važiuoja namo).

Šios žinios sukelta euforija Lietuvoje bus tokia stipri, kad žmonės įtikės, jog mes jau laimėjome, ir pradės aptarinėti naujo „Eurovizijos“ festivalio organizavimą. Autoritetingi vokalo treneriai (ščiogolevaitės, lapkauskaitės, tarasovai, žvaguliai, zvonkai) tars savo žodį dar labiau sustiprindami mūsų puikybę.

Internete kils dar viena pasipiktinimo banga, mat paaiškės, kad mes, nors ir jaučiamės nugalėtojai, neturime vietos, kur galėtume surengti tokį festivalį.

Daug kas prisimins tris dešimtmečius statomą nacionalinį stadioną, ir pyktis dar labiau sustiprės, tačiau naujasis sostinės meras (nesuvokiantis, kad žmonės už jį balsavo tik todėl, kad jis nėra Artūras Zuokas) visus nuramins – nacionalinis stadionas ir Vytis Lukiškių aikštėje bus.

Ir tada ateis didžioji finalo diena. Dauguma žmonių užmigs, belaukdami balsavimo rezultatų, o atsibudę sužinos, kad mes ne tik nelaimėjome, bet netgi likome priešpaskutinėje vietoje. Ore tvyros sunkioms pagyrioms būdingas kartėlis. Buduliai nirš, kad komisija sabotavo jų balsus, skirtus rusų dainai apie taiką.

„O kas laimėjo?“ – paklaus tūlas lietuvis ir sužinos, kad šiemet pergalę švenčia kažkokia Pietų Afrikos bušmenų kapela.

O mes? Už mus beveik niekas nebalsavo, net latviai. Net Ukraina ir ta mums neskyrė balų. Kils dar vienas pasipiktinimo vajus.

„Politika. Viską „Eurovizijoje“ lemia politika. Savi balsuoja už savus arba už kaimynus“, – dūsaus interneto komentatoriai.

Staiga nusivylimas išgaruos. Atstovė bus sutikta oro uoste ir apkarstyta ąžuolų vainikais.

Ji kalbės, kad yra patenkinta rezultatu, tikins, kad įgyvendino viską, ko siekė, ir kiekvieno lietuvaičio galvoje suskambės kadaise M. Mikutavičiaus atliktos dainos frazė („Ir mes galingi iš naujo, jėėė, jėėėė!“), o po kelių mėnesių bus pradėta nauja „Eurovizijos“ atranka.

Pragaro ratas užsidarys. Prasidės naujas ciklas, kuriame viskas bus pakartota ir padaryta taip, kaip jau buvo dešimtis kartų.

„Nepatinka – nežiūrėk, neklausyk“, – pasakysite jūs.

Norėčiau, tikrai norėčiau, bet negaliu. Juk čia – Lietuva, o Lietuva be „Eurovizijos“ – kaip Seimas be Petro Gražulio.


Šiame straipsnyje: Eurovizijalietuviaikonkursas

NAUJAUSI KOMENTARAI

arbata

arbata portretas
tai buvo arbatos persigerusios su berete uzu stalo personos liudesiai........neliudek, persona

Praeivis

Praeivis portretas
Visa "eurovizinės epopėjos" raida mūsyse yra pažymėta looserių ženklu. Konkuruoja ten patekti tie, kurie puikiai žino, kad liks geriausiu atveju finalo dalyvių sąrašo gale. Jie niekuo nerizikuoja, jiems svarbiausia - patekti į televizorių. Tos pačios išgodotos ir tuo pačiu prakeiktos bei nekenčiamos "valdžios išlaikomos" mūsų LRT eterį. Ta dainorėlių dalis, kuri mūsyse surenka arenas, galėtų Eurovizijai pasiūlyti kažką bent potencialiai konkurencingo, skeptiškai žiūri į tokią galimybę. Dėl paprastos priežasties: bijo publikos akyse tapti looseriais. Iškritęs atrankoje tapsi vietinės reikšmės apgailėtinu nevykėliu, kurio pasirodymai surinks gerokai mažiau fanų. Laimėti Euroviziją šansų mažai. Tai ir vėl tampi visų akivaizdoje tapti nepajėgiu nugalėti pralaimėtoju. Tapti looseriu - neapsimoka dėl to rizikuoti. Mes mėgstam tik nugalėtojus!!! Todėl niekada taip ir neturėsim šansų. Jokių. Amen.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Veltėdžiams – jokio gailesčio
    Veltėdžiams – jokio gailesčio

    Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...

    2
  • Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo
    Iš tiesų buvo iš ko semtis įkvėpimo

    Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi ...

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...

    1
  • Dėl KGB bendradarbių
    Dėl KGB bendradarbių

    Nors kai kurie žmonės tvirtina nejaučiantys vykstančios rinkimų kampanijos, reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra tam tikrų amžinų simptomų, rodančių, kad rinkimų kampanija ne tik vyksta, bet ir artėja prie apogėjaus. ...

    4
  • Medžiai vis tiek netrukus grius
    Medžiai vis tiek netrukus grius

    Pritariu Daivos Janauskaitės straipsnyje „Dėl išsaugotų medžių – košmaras gyventojams“ („Klaipėda“, 2024 04 05) dėstomoms mintims. ...

    3
  • Vietoj Lenino – prekybos centras
    Vietoj Lenino – prekybos centras

    Kažkodėl nieko nebesigirdi apie būsimą Atgimimo aikštės „atgimimą“. Anksčiau tiek buvo kalbų, tiek mūšių dėl naujos jos koncepcijos, prieš keletą metų, regis, vyko net konkursas, kažkas jį laimėjo, o dabar tyla ...

    1
  • Išvadavimas rusiškai – tai mirtis
    Išvadavimas rusiškai – tai mirtis

    Rusijos Federacijos rusai yra tikri išvaduotojai. Jie visą laiką mus vaduoja. Visų pirma, jie išvaduoja nuo rūpesčio turtu – nacionalizuoja. Turi, žmogus, savo lauką, namą, daržinę, karvę, vištą, kiaulę. Ateina jie &ndas...

  • Anoniminiai laiškai neįbaugins
    Anoniminiai laiškai neįbaugins

    Vos tik laikraštis išspausdino mano pastebėjimus „Liko gumbuoti stagarai“ („Klaipėda“, 2024 03 19), tuoj prasidėjo reakcija. Kai kas puolė piktintis „Karšto telefono“ skiltyje, kai kas šaipyti...

    2
  • Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė
    Šviesoforizacija mieste dar nesibaigė

    Nors buvo sakoma, kad Klaipėdoje vadinamoji šviesoforizacija baigsis, tačiau, manau, uostamiesčio vairuotojai jau pastebėjo, jog šis ydingas procesas vis tiek nesibaigia. ...

  • Per laidotuves – fejerverkai
    Per laidotuves – fejerverkai

    Šių metų kovo 8 d. Lietuvos žiniasklaidoje buvo skelbiama žinia, kad Klaipėdoje, Žvejybos uosto rajone, sudeginta 12 nacionalinių vėliavų, kurios iš anksto buvo iškabintos Kovo 11 d. proga. ...

Daugiau straipsnių