Sakoma, kad nuo meilės iki neapykantos tėra maža plonytė linija, kurią įveikti užtenka vos vieno žingsnio. O ar įmanomas atvirkštinis variantas? Politikoje? Taip. Gali būti, kad taip artimiausiu metu ir nutiks.

Šiuo metu geopolitinių jausmų arenoje susiformavo savotiškos meilės trikampis, kuriame vienišas vaikinas negali pasirinkti vienos iš dviejų mylimųjų. Šį vaikinuką pavadinkime Džonu, jis yra amerikietis (tik nepurkštaukite). Džono meilės reikalai – be galo specifiniai, tiesą pasakius, jie daugiau primena ne meilę, o neapykantą.

Jau porą metų Džoną ir dvi merginas sieja lygiašonis neapykantos trikampis. Viena iš dviejų nekenčiamųjų merginų yra rusė vardu Nadežda, antroji – fundamentali islamistė Aafia (vardas reiškia "gera sveikata").

Neapykantos priežastis ta, kad Nadežda praėjusiais metais užpuolė tokios kitos merginos Oksanos iš Ukrainos butą ir jį padegė. Oksana norėjo ištekėti už Džono pusbrolio gėjaus švedo ir taip gauti teisę gyventi bei dirbti Vakarų Europoje.

Kadangi Džonas – įtakingas asmuo, jis pasirūpino, kad smurtautoja Nadežda nebegautų bedarbio pašalpos. Savo ruožtu kitoje rajono gatvėje gyveno kita mylimoji-nekenčiamoji – islamistė Aafia, kuri dėl nesuvokiamų priežasčių irgi ėmė terorizuoti aplinkinių rajonų gyventojus ir netgi platino jų namuose tarakonus bei veisė pelėsius. Šie atropojo iki Džono pusbrolio gėjaus švedo namų bei grasino juos sunaikinti. O pusbrolis gėjus švedas taip puoselėjo interjero dizainą, jam tas dizainas buvo toks gražus, kad jis kvietėsi kitus žmones į jį pažiūrėti nemokamai. Bėda ta, kad interjeras buvo pernelyg dailus ir norinčiųjų jį pamatyti atsirado pernelyg daug (tarp jų buvo ir minėti tarakonai bei pelėsiai).

Praėjusią savaitę visoje šioje keistoje istorijoje įvyko du lūžiai. Ach, taip, pamiršome paminėti, jog Aafia savo rajone kariavo su tokio kito niekšo, vardu Basharas, parankiniais. Šie buvo pasiryžę išnaikinti pelėsius ir tarakonus, o Aafia tam priešinosi. Problema ta, kad Džonas nekentė to Basharo, ir vienas Dievas žino kodėl.

Kadangi Nadežda nekentė Džono, ji rėmė Basharą moraliai ir visaip kitaip, jeigu suprantate, ką turime omenyje (na gerai, Nadežda masažuodavo tam Basharui nugarą). Maža to, Nadeždos giminaičiai internete dienų dienas rėkė: "Niekšas Džonas, tai jis su masonų pagalba sukūrė laboratorijoje tuos pelėsius ir tarakonus. Net pati Aafia yra ne žmogus, o mutantas, sukurtas iliuminatų pseudomokslininkų."

Taigi susidarė net ne trikampis, bet stačiakampis gretasienis, o tie du lūžiai štai kokie. Pasigirdo gandai, kad dabar Basharui nugarą masažuos ne vien Nadežda, bet ir jos draugės bei giminaičiai. Maža to, Nadežda pasisiūlė būti tarpininkė derybose, perkraunant Basharo ir Džono santykius. Nadežda turi interesų, kad Džonas ją pripažintų esant Gerosios Motinos Teresės reinkarnacija ir atšauktų tą bedarbio pašalpos draudimą.

Antrasis lūžis – Aafia pajuto keistus sentimentus savo globotiniams – tarakonams bei pelėsiams ir pareiškė internete: "Nebeikite į Džono pusbrolio gėjaus švedo namus. Grįžkite į mano kalifatą." Dabar Džoną ištiko pasirinkimo dilema. Mus, kaip formalius Džono šalininkus, – taip pat. Kurią iš dviejų nekenčiamųjų-mylimųjų pasirinkti?

Daug kas mūsų šalyje norėtų, jog Džonas susitaikytų su Nadežda, bet šie žmonės patys ne geresni už tuos tarakonus ir pelėsius arba yra paprasčiausi mulkiai. Nadežda – gudri, bet ne tokia, kaip dažna barakuda. Tie, kas su ja turėjo reikalų, žino, jog ja pasitikėti negalima.

Mums ir visai demokratinei Kapitalistinei giminei, kurios atžala ir svarbiausias paveldėtojas yra Džonas, svarbu, kad Nadežda kuo labiau nuskurstų. Ji jau dvejus metus padeginėja tos ukrainietės butą ir mielai padegtų mūsiškį, jai niežti rankos. Daug kas mūsų giminėje gadina orą, esą finansiniai draudimai Nadeždos neveikia, tačiau tai nėra tiesa: krinta naftos kainos (kuria spekuliuoja ši ragana), Nadeždos pajamos mažėja, o benzinas ir degtukai, kuo ji ir padeginėja tos Ukrainietės butą, kainuoja. Mums svarbu, kad Nadežda patirtų kuo daugiau nuostolių ir būtų neįgali padeginėti kitus rajono namus.

Štai kodėl naujiena, jog Nadeždos giminaičiai ir draugės masažuos to Basharo nugarą, yra tokia svarbi ir gera. Maža to, tai leidžia daryti išvadą, jog Džonas turėtų (bent jau slapta) pasirinkti tą maniakę Aafią ir ją paremti kovoje su Basharu. Kai bus likviduoti Basharas ir Nadežda, tada bus galima išsiaiškinti santykius su Aafia. Bent jau taip mąsto nykštukas Niccolo Machiavellis, tupintis kiekvieno mūsų galvoje.

Sakysite amoralu? Ką kaimynai pasakys? Jie juk ir taip dienų dienas kartoja: "Aafia – nesantuokinis Džono ir dar velniai žino kieno meilės vaisius." Be to, tai nebe pirmas kartas, kai Džonas palaiko tokias keistas draugystes. Jis juk palaikė gerus santykius ir su Augustu Pinochetu iš Čilės, ir su šachu iš Irano, ir su Pietų Korėjos diktatoriumi Park Chung-hee (taip, buvo ir toks).

Kai 1975 m. kilo karas tarp dviejų marksistinių gaujų – Vietnamo raudonųjų ir raudonųjų khmerų iš Kambodžos, Džono advokatas Henry Kissingeris pasakė, jog Džonas palaiko raudonuosius khmerus. Džono advokatas pripažino, kad raudonieji khmerai yra žmones žudantys banditai, bet Džonas ir Henry neleis, kad ši smulkmena jiems trukdytų palaikyti draugiškus santykius su tais pačiais raudonaisiais khmerais.

Akivaizdu, ponas H.Kissingeris dažnai klausosi nykštuko Niccolo. Kad ir kokie šio patarimai būtų amoralūs, jie veikia, o geopolitinėje kovoje tarp Nadeždos ir Kapitalizmo giminės svarbiausia išnaudoti tokias šachmatų figūras, kaip Aafia, ir laimėti.

Sakysite: "Bet juk kaimynai tada kalbės, jog Nadeždos giminaičiai teisūs – Aafia yra Džono tvarinys". Atrėžkite jiems, kad Aafios praktikuojamas vandalizmas ir galvų pjaustymas tėra kitoniškas gyvenimo būdas, kaip ir veganizmas ar feminizmas, o mes tik – tolerantiški demokratai, leidžiantys Aafiai save realizuoti. Dar daugiau, tai – savotiška, islamo pakraipa (kaip ir Tibeto budizmas), kurią būtina saugoti bei puoselėti. Be to, susitarę su Aafia galėtume surinkti dalį tarakonų bei pelėsių ir deportuoti į jos kalifatą. Verta pamėginti.