Per mūsų šalį nusiritus M.Gorbačiovo "perestroikos" (persitvarkymo) bangai ir visuotinio kalėjimo vartams atsivėrus, į mūsų gyvenimą įsiveržė elektronikos ir kibernetikos lavina.

Neaplenkė ji ir prekybos tinklų: sovietmečio mechaninius kasos aparatus pakeitė elektroniniai, gebantys patys pasverti prekę, nuskaityti jų kainą, susumuoti ir iš banko mokėjimo kortelių "nusiimti" reikiamą pinigų sumą, o pirkėjui suteikti vienokią ar kitokią nuolaidą.

Tuo pat metu atsirado gausybė įvairių tipų ir įvairios paskirties kortelių, gebančių bendrauti su elektroniniais ir kibernetiniais įrenginiais bei "pririšančių" jų turėtojus prie paslaugos teikėjo.
Viena tokių yra vieno nemažo prekybos tinklo "debetinė mokėjimo kortelė", jos turėtojui suteikianti nuolaidų.

Šios kortelės naudojimo taisyklių 1.3 punkte nurodyta: "Kortelė – elektroninė mokėjimo priemonė, aptarnaujama tik elektroniniuose kortelių aptarnavimo įrenginiuose. Atliekant operacijas kortele, visada yra tikrinamas kortelės mokumas (lėšų likutis kortelės sąskaitoje). Kortele galima atsiskaityti tik tada, kai sąskaitos likutis teigiamas".

Taisyklių 4.6 punkte numatyta galimybė atsiskaityti ir esant nepakankamam kortelės likučiui: "Jei kortelės sąskaitoje nepakanka pinigų atsiskaityti už pirkinius, Pirkėjas trūkstamą sumą gali sumokėti grynaisiais pinigais ar banko kortele". Papildyti šią kortelę norima pinigų suma galima grynaisiais pinigais prekybos tinklo prekystalio kasoje arba net sėdint namuose prie kompiuterio ir bankui teikiant mokėjimo pavedimą į nurodytos kortelės sąskaitą.

Kortelės papildymo būdai ir sąlygos nurodytos naudojimo taisyklių 5 punkte.

Tai labai patogi ir funkcionali kortelė, išvaduojanti ir pirkėją, ir prekybos tinklo kasos darbuotoją nuo poreikio žvanginti centus. Tuo pat metu ji taupo ir pirkėjo, ir kasos darbuotojo laiką.

Todėl sunku suprasti, kodėl prekybos tinklas šią debetinę mokėjimo kortelę reklamuoja tik kaip nuolaidų kortelę, savo reklamose nepaaiškindamas apie visus tos kortelės privalumus. Juk senyvo amžiaus žmogui dažnai būna sunku susiorientuoti šių dienų kibernetinėse naujovėse.

Kartais stovint eilėje prie kasos net sunku žiūrėti, kaip senyvas žmogus drebančiomis rankomis skaičiuoja pinigus, kad sumokėtų už prekę. Teisingai panaudota kortelė išties išvaduotų pirkėją nuo įpročio žvanginti smulkius pinigus prie kasos.

Tačiau sunku suprasti, kodėl apyvartoje stengiamasi vis tiek naudoti grynuosius.

Atėjus prie prekystalio, pateikus kasininkei prekybos tinklo išduotą debetinę mokėjimo kortelę su pakankama pinigų suma, o nuskenuotas prekes susidėjus į savo krepšelį, pasigirsta išgąstingas kasos darbuotojo klausimas: "O kas mokės už įsigytas prekes?"

Tokia situacija beveik visada nutinka, kai prie kasos aparato pasodinamas naujai priimtas darbuotojas. Tuomet tenka dar kartą pateikti kortelę ir paaiškinti, kad ji yra debetinė mokėjimo kortelė.

Būna net atvejų, kad kasos darbuotojas bando įrodinėti, kad tai ne mokėjimo, o nuolaidų kortelė. Ir tai būdinga ne vienai kuriai nors šio prekybos tinklo parduotuvei.

Buvo atvejų, kad padavus kasos darbuotojai kortelę ir banknotą bei paprašius pinigus įvesti į kortelės sąskaitą, pastaroji net nemokėjo atlikti šios operacijos.

Nesuprantama, kodėl prekybos tinklo administracija, prieš sodindama prie kasos aparato naują darbuotoją, neapmoko jo, kaip reikia elgtis su pirkėjams išduotomis debetinėmis mokėjimo kortelėmis. Kodėl ši pareiga paliekama pirkėjui? Ar toks kasininkų nesugebėjimas susitvarkyti su jų pačių išduota kortele nežemina viso prekybos tinklo autoriteto?

Juk kasos darbuotojas, brūkštelėjęs kortele per nuskaitymo įrenginį, mato, kokia pinigų suma disponuojama. Net jei kortelėje pinigų nepakanka, tai trūkstamą sumą kasos darbuotojas gali paprašyti sumokėti grynaisiais arba banko kortele, kaip nurodyta kortelės naudojimo taisyklėse.