Kur slypi gerumas? Pereiti į pagrindinį turinį

Kur slypi gerumas?

2013-11-06 07:15
Asta Dykovienė
Asta Dykovienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žydų mergaitė Ana Frank, kuri mirė 1945-aisiais nacių konclageryje nesulaukusi 16-os, likus vos mėnesiui iki stovyklos kankinių išvadavimo, savo dienoraštį pabaigė žodžiais, jog ji tikinti, kad "visi žmonės yra geri". Šiandien sunku suvokti, kur ji rado jėgų tokiam tikėjimui.

Vis dėlto žmonių gerumas – ne "X failų" paslaptys ir jis slypi ne "kažkur anapus", o mumyse.

Akivaizdžiausias įrodymas – prieš 15 metų klaipėdiečiu tapusio Vladimiro Š. gyvenimo istorija. Vyras vedė lietuvio tremtinio dukrą ir, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, visa šeimyna iš Rusijos glūdumos atvažiavo gyventi į Klaipėdą, kur miesto valdžia jiems skyrė didelį erdvų butą. Nežinia, kaip čia jautėsi Vladimiras, kuriam lietuvių kalba per tuos metus taip ir liko "neįkandama", tačiau visos bėdos prasidėjo, kai jis išsiskyrė su žmona. Ši išskrido laimės ieškoti į Angliją, jis liko vienas bute, už kurį nebepajėgė mokėti. Vyras net nesuprato, ką tuose jam siunčiamuose grėsmingo turinio laiškuose rašo kreditoriai.

Vladimiro iškeldinimas iš namų su antstoliais, policija ir kitais svarbiais atstovais buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje. Slogiai atrodė 50-metis, nemokantis vietos kalbos, svetimame krašte genamas lauk į gatvę. Restauratoriaus virsmas benamiu neliko nepastebėtas. Jau kitą dieną po straipsnio dienraštyje "Klaipėda", į redakciją paskambino lietuvė moteris ir paliko savo telefono numerį. Ji pareiškė, kad gali nelaimėliui padėti. Geradarė turi negyvenamą sodybą, kur praverstų nagingas meistras. Esą Vladimiras galėtų ten gyventi ir kurti.

Naujai iškepto benamio likimas sujaudino ir rusakalbį jūrininką. Paskambinęs žurnalistams jis neslėpė, kad Vladimiro istorija – nepavydėtina. Vyras taip pat siūlėsi jam padėti, sakė, jo sūnus verčiasi medžio apdirbimo verslu, gal Vladimiras sutiktų pas jį dirbti, ir taip būtų pasirūpinta jo apgyvendinimu.

Atsirado viltis, kad iš namų išvarytas ir Klaipėdoje vienas likęs meistras iš Jekaterinburgo nepapildys žmogišką atvaizdą praradusių laukinių genties Lietuvos pajūryje. Tai ženklas, kad gerumas žmonėse tikrai dar nenumirė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra