Noriu padėkoti rašytojui Vytautui Čepui už labai gerą straipsnį "Antrarūšių žmonių sindromas" ("Klaipėda", 2013 11 13) apie nepagarbą lietuvių kalbai.

Viešąją erdvę kaip tikra griūtis užgriuvo vis labiau plintantys nelietuviški pavadinimai. Jie vadinami prekių ženklais ir jų niekas nereguliuoja.

Užpatentuoja ir nei Lietuvių kalbos komisija, nei Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nieko negali padaryti.

Tad gatvėse, kur pažvelgsi, visur užsienietiški pavadinimai. Tai galima vadinti mūsų kalbos erozija.

Keisčiausia, kad Lietuvos televizijos nepuoselėja lietuvių kalbos.

Per televiziją yra transliuojama laida "Auksinis balsas". Kartais, kai pamatai, ką ten rodo, nebesinori žiūrėti.

Dainuojama įvairiomis kalbomis, bet nelietuviškai, vedėjai rodo savo išmonę – vienas kitą per dantį traukia, komisija skeryčiojasi. Kažkodėl balso toje laidoje nebelieka, o jis atrodo turėtų būti svarbiausias.

Pikta, kad laidos dalyviai dainuoja itališkai, prancūziškai, angliškai, bet nelietuviškai. Vienintelis Liudas Mikalauskas renkasi lietuviškas dainas.

Tačiau komisija jį visada kritikuoja. Tai solistas ne taip nusišypso, tai ne taip stovėjo. Viena iš smarkiausių dainininko kritikių etnologe save laikanti Zita Kelmickaitė.
Tai tikra nepagarba. Kaip galima tyčiotis taip iš savo gimtosios kalbos? Trūksta žodžių.

Be to, nors laidos dalyviai dainuoja kita kalba, vedėjai nesiteikia paaiškinti, apie ką ta daina. Žiūrovai juk ne poliglotai. O žinoti norisi apie ką dainuojama.
Gal Klaipėdoje yra žmonių, kuriems brangi lietuvių kalba? Gal jie yra įkūrę draugiją ar būrelį?

Norėtųsi pabendrauti su tokiais žmonėmis, kurie myli savo kalbą.