Minint 160 metų sukilėlių desanto Juodkrantėje sukaktį

Netrukus sukaks 160 metų nuo 1863 m. sukilėlių bandymo išlaipinti jūrų desantą Juodkrantėje. Tai vienintelė didesnė karinė sukilėlių akcija Baltijoje ir Prūsijoje. Tuomet buvo suprasta, kad šią jūrą kontroliuoja Rusijos imperijos karo laivynas, o supančių valstybių vyriausybės nepalankios ar negali atvirai remti sukilėlių. Taip pat buvo suvokta būtinybė pradėti karo veiksmus jūrose ir išnaudoti jūrų teisę sukilėlių atkuriamai Respublikai. Pati Respublika imta apmąstyti jau kitaip nei anksčiau – kaip lygiavertė lenkų, lietuvių ir rusėnų sąjunga modernioje demokratiškoje valstybėje.

Vienas iš lenkų ir lietuvių pasipriešinimo Rusijai židinių emigracijoje būrėsi Londone. XIX a. Didžioji Britanija buvo ne tik didžiausia kolonijinė valstybė, bet ir jūrų imperija. Laivynas ir Admiralitetas buvo vieni svarbiausių šalies ramsčių ir įtakingiausių vidaus galių. Todėl suprantama, kodėl idėja išlaipinti sukilėlių desantą Baltijoje subrandinta Londone. Nuspręsta laivu nuplukdyti sukilėliams modernių ginklų, šaudmenų, ekipuotės ir apsisprendusių kovoti su Rusijos imperijos kariuomene kovotojų. Prie lenkų su lietuviais jungėsi savanoriai prancūzai, italai, šveicarai, vokiečiai, belgai, olandai, chorvatai ir net vienas revoliucionierius rusas. Ekspedicijai vadovauti parinktas pulkininkas Teofilis Lapinskis. Įvertinta dalyvavimo čerkesų partizaniniame kare su Rusija ir kita karinė patirtis. Jam pavyko suklaidinti budrų ir aktyvų Rusijos imperijos šnipų, įtakos agentų tinklą. Ekspedicija kelis kartus sumaniai keitė laivus, maršrutą, išsisuko nuo Rusijos karo laivų persekiojimo. Pulkininkui buvo pranešta apie Rusijos kariuomenės telkimą ties Palanga ir Prūsijos dragūnų patruliavimą Klaipėdos–Nemirsetos ruože. Todėl ekspedicija slapta perkrovė krovinį ir persėdo į nedidelę danų škuną „Emilie“. Ši pasuko link Prūsijos krantų. Sukilėlių išsilaipinimo vieta pasirinkta Prūsijos pakrantėje Juodkrantėje. Ištuštėjęs jūrų kurortas turėjo būti netikėtai užimtas. Susisiekimas su krašto administracija nutrauktas. Žvejų valtimis ar Juodkrantės gintaro kasyklos laivais sukilėliai ketino kirsti Kuršių marias ir greitu žygiu pasiekti Veiviržėnų–Švėkšnos miškus. Čia jų laukė nedidelis ginkluotų žemaičių būrys.

1863 m. sukilėlių jūrų desanto Juodkrantėje atminimo renginiai vyks 2023 m. gegužės 31 d. 18 val. Klaipėdoje karo laive „Sūduvis“ ir birželio 10 d. Juodkrantėje.

Birželio 11 d. 3 valandą ryto prie Juodkrantės maudyklų valtimi išsilaipino ekspedicijos vadas T. Lapinskis, poručikas Malinovskis, du jūreiviai ir du kariai. Išžvalgę padėtį sukilėliai įsitikino, kad tikrai atsidūrė Prūsijos pakrantėje ties kurortu virstančiu žvejų kaimu. 10 valandą vakaro nurimus jūrai, nuspręsta perkelti į pajūrį pirmąjį sukilėlių desantą trimis valtimis. Vyrai buvo nusiteikę ryžtingai. Tačiau apie laivybą ir karo veiksmus jūroje pulkininkas išmanė nedaug, o tarp narsuolių neatsirado gebančiųjų įvertinti pasiimtų valčių trūkumus. Netrukus viena valtis netikėtai prisipildė vandens ir nugrimzdo. Kad nugrimzdusi laivė nepaskandintų ir kitos valties, įsakyta nukirsti jungusią virvę. Srovė ją greitai nunešė. Ne visi atsidūrę vandenyje spėjo greitai nusimesti kuprines, diržus su šovininėmis, milines, batus. Permirkę daiktai apsunko, traukė žemyn, varžė judesius. Todėl nepatyrę plaukikai skendo ir trukdė plūduriuoti kitiems. Netikėtai pasirodė pripildyta trečioji valtis, ir visi skęstantieji puolė prie šios. Karštligiškai kabindamiesi į vieną bortą, įsiūbavo tiek, kad ši apvirto. Taip jūros bangose atsidūrė jau dviejų laivelių keleiviai. Po kelių valandų išgyvenusiuosius išgriebė grįžusi valtis. Iš 32 atsidūrusių vandenyse žmonių pavyko išgelbėti tik 8. Žuvo 16 užsieniečių savanorių ir 8 lenkai. Prancūzo savanorio Henriko Rougemont dėka sužinome beveik visus žuvusiųjų vardus. Neįvardintas tik vienas paskendęs savanoris italas. Žuvusiųjų kūnus išplovė į krantą. Tikėtina, kad paskutinį prieglobstį žuvę savanoriai rado Juodkrantės kapinių skenduolių pusėje. Apie kitus ekspedicijos dalyvius žinoma, kad sukrėsti ištikusios nelaimės išsilaipino Klintehamne. Iš ten jie grįžo į Londoną.

Sukilimo vadovybė Paryžiuje ir Londone suprato, kad dėl Rusijos imperijos karinio laivyno Baltijos jūra sukilėliams užverta. Todėl savo žvilgsnius ir pastangas nukreipė į Juodąją jūrą. Čia Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Turkijos palaikomi sukilėlių veiksmai buvo sėkmingesni, bet tai tema atskiram pasakojimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Marazmatikų parlamentarizmas veikia
    Marazmatikų parlamentarizmas veikia

    Rusijos Dūma pagrasino Vokietijai dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Esą įvykiai gali lemti Vokietijos įsitraukimą į karą, todėl Bundestagas turi tam pasipriešinti, sakoma paskelbtame Dūmos kreipimesi. Vokietija 1...

  • Liko gumbuoti stagarai
    Liko gumbuoti stagarai

    Pagaliau K. Donelaičio skveras buvo apvalytas nuo tų supuvusių medžių, kurie kėsinosi į žmonių gyvybes. Iš Liepų gatvės pusės dabar matyti ir pats nemirtingas klasikas. Vasarą jo nebeužgoš šakos ir lapai, ir visas tas vaizdas...

    2
  • Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“
    Kriminalinės mobilizacijos „paniatkės“

    Kažin ar pasaulyje yra dar viena civilizuota valstybė, kur žudikai, prievartautojai, plėšikai, kyšininkai nebaudžiami? ...

  • Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės
    Kaip Auksūdžio kaimas tapo aukso vertės

    Mažytis Vakarų Lietuvos Auksūdžio kaimas Darbėnų seniūnijoje bene labiausiai išgarsino naujausias atsinaujinančios energetikos elektrolizės technologijas, kurios naudojamos metanoliui ir vandeniliui gaminti. ...

    12
  • Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo
    Reikia sunkiųjų darbų kalėjimo

    Priviso pas mus visokių valkatų, niekur nedirbančių išlaikytinių, girtuoklių, beviltiškų alkoholikų, kurie vagia iš parduotuvių, miega krūmuose ar gatvėje ant suolų ir visiškai nesirūpina nei savo artimaisiais, nei paty...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    Keletą dienų kaime buvo ramu, tik girdėjosi tolimi pabūklų garsai. Pirmą rusą pamatėme po kelių dienų. Ant arklio į kiemą įjojęs kariškis pasisukiojo, pasidairė ir išjojo. ...

    2
  • Niūrus 1944-ųjų ruduo
    Niūrus 1944-ųjų ruduo

    1944-ųjų spalio pradžioje, frontui pajudėjus ties Žemaitijos riba, prasidėjo masinė Klaipėdos krašto gyventojų evakuacija. ...

    1
  • Kokia Rusija bus po V. Putino?
    Kokia Rusija bus po V. Putino?

    Galima tikėtis, kad Vladimirui Putinui iškeliavus į dausas, kaip žąsinui Moliūgui, Rusijoje prasidės atšilimas. Visa jos istorija po 1917 m. bolševikų perversmo tai rodo. Leninas įvedė proletariato diktatūrą, arba karinį komuni...

  • Kelionė į sostinę buvo baisi
    Kelionė į sostinę buvo baisi

    Vis dar negaliu atsigauti po vieno įvykio. Mano vaikai gyvena Vilniuje. Ir mano anūkas irgi ten gyvena – lanko privačią mokyklą. ...

    4
  • Artėja kovas, metas kirsti medžius
    Artėja kovas, metas kirsti medžius

    Nedaug laiko liko iki pavasario, laikas būtų miestui susitvarkyti problemines vietas. ...

    3
Daugiau straipsnių