Miesto taryba pritarė minčiai uostamiestyje pastatyti du daugiabučius namus, kurie būtų skirti socialiai remtiniems asmenims. Jau yra numatyta, kad vienas jų išdygs Irklų gatvėje, tai yra, kitapus gatvės nuo prekybos centro BIG, kur jau stovi vienas daugiaaukštis socialinis namas. Kitas toks statinys turėtų atsirasti Rambyno gatvėje. Įgyvendinus šiuos planus, naujus būstus iš valstybės gautų 76 šeimos. Didžioji statybų kainos dalis būtų apmokėta ES lėšomis, Klaipėdos savivaldybei tai kainuotų 730 tūkst. eurų. Planas statyti naujutėlaičius namus ir juose apgyvendinti socialiai remtinus žmones priimtinas ne visiems. Ar reikia statyti socialinius namus?

Už

– Aurimas Mockus, Šilojų seniūnaitijos seniūnaitis:

– Socialiniai būstai reikalingi, juos statyti būtina, tik, mano galva, jiems reikėtų parinkti atskirą vietą, galbūt nelabai toli nuo visų kitų klaipėdiečių, bet vis tik atokiau. Esu lankęsis Skandinavijos šalyse, mačiau, kad socialinių būstų ten taip pat yra ir – net miesto centre, bet jie ten šiek tiek atskirti, ne visiškai greta kitų. Filosofija tokia – darykite, ką norite, gyvenkite, kaip jums išeina, bet ne šalia tų, kurie būstą įsigyja už savo pinigus. Tokia kaimynystė menkina nekilnojamojo turto vertę. Juk mes žinome, kad dauguma šių žmonių nenori gyventi tvarkingai. Tiek užsienyje, tiek pas mus. Tai jokia paslaptis ir didžiulis vargas kaimynams. Tačiau dėl kelių nevaleikų negalima nurašyti visų. Tarp socialiai remiamų žmonių yra mamų, auginančių vaikus, ir daug atžalų turinčių šeimų. Patirtis rodo, kad tokie žmonės labiau kabinasi į gyvenimą, nemažai jų siekia mokslo, tampa gydytojais, teisininkais ar tiesiog normaliais, darbščiais žmonėmis. Tokioms šeimoms reikia padėti, rūpinimasis jomis yra normalios valstybės požymis. Klaipėdoje turime pakankamai vietų socialiniams būstams statyti, pavyzdžiui, už Jūrininkų prospekto arba Minijos gatvės gale. Be to, turime ne tik suteikti šiems žmonėms butus, bet ir pareikalauti, kad jie laikytųsi švaros ir tvarkos taisyklių. Manau, visada galima rasti būdų, kaip išmokyti tvarkos, sudrausminti nevalyvuosius. Man patinka Vilniaus praktika. Jeigu nori gyventi arčiau centro, socialinio būsto nuoma kainuos brangiau, jei žmogui nesvarbu, kur glaustis, jis gali gyventi ir toli nuo senamiesčio.

Prieš

– Vytautas Čepas, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Statyti tikrai nereikia, nes gana daug butų Klaipėdoje yra tušti, ir socialiniai būstai ne visi apgyvendinti. Kiekvienas žmogus turi bent minimaliai pasirūpinti savimi. Jeigu per visą gyvenimą neapsirūpino būstu, vadinasi, tam žmogui kažkas ne taip – jis serga, neturi socialinių įgūdžių ar jį kas nors apgavo. Gyvename nebe XVI amžiuje, vaikų reikia turėti tiek, kiek pajėgi normaliai aprūpinti. Juk užsienyje itin gausios yra tik labai turtingų žmonių šeimos. Reikia aiškintis, kokios yra priežastys. Dovanotas daiktas yra pigus. Pastatome naujus namus, juos įrengiame ir net dalį baldų suteikiame, o jau po metų dauguma šių butų yra tiek nugyventi, kad reikia didžiulių pinigų jiems remontuoti. Sunku suvokti, bet būna net elektros lizdai išdraskyti ir tinkas nugremžtas. Statydami jiems naujus namus socialinę atskirtį ne mažiname, o didiname, taip perime viščiukus, kuriuos iki senatvės patys turime penėti. Duodame žmonėms ne meškerę, o žuvį, sviestą, duoną ir visų kitų gėrybių, o paskui stebimės, kad jie piršto nejudina dėl savo gerovės. Kas baisiausia, kad tokių žmonių ir vaikai užauga išmokę tik iš valdžios reikalauti, bet ne dirbti. Negalima šitų žmonių suvaryti į kažkokius getus. Juos reikia išskaidyti, jie turi gyventi tarp normalių žmonių, kad jie mokytųsi normalaus gyvenimo iš kaimynų. Tokiais žmonėmis negalima rūpintis daugiau nei dirbančiais, teisingai vaikus auklėjančiais gyventojais.