Ne taip seniai politikos ir sporto pasaulį supurtė skandalas: Rusijos plaukikė Julija Gražioji tapo masonų sąmokslo auka. Po pusantrų metų diskvalifikacijos sėkmingai startavusi ir pasisvaidžiusi arogantiškais pareiškimais, Julija savo grožiu neišgelbėjo pasaulio ir patyrė porą fiasko. Daug kas klausinėjo: „Kaip gi čia taip?“

Atsakymą pateikė Julijos tėvas. Jis teigia, kad dukrelė prastai plaukė, mat naktį į jos apartamentus brovėsi nepažįstami vyrai. Iš patikimų šaltinių sužinojome, kad tai buvo du biseksualūs negrai narkomanai, dozei užsidirbantys vaidmenimis pornografiniuose filmuose, iš kurių pats žymiausias „Adelės vasara kuprotame kalne“.

Dar jie priklauso CŽV. Savaime suprantama, juos pasiuntė visų masonų šulas, vardu Barackas Husseinas Obama II. Tas niekšas norėjo, kad į Julijos apartamentus įsiveržę juodukai ją verstų visą naktį žaisti „Monopolį“ ir ši pervargusi negalėtų laimėti plaukimo rungties, ko pasėkoje Rusija būtų pažeminta.

Minėta „diversija“ prieš plaukikę liečia be galo aktualią temą, nes masonai jau kelis šimtus metų vykdo sąmokslą, siekdami valdyti pasaulį ir žmonių protus. Vienas, jau minėtas, jų veiklos produktas – vadinamoji Frankfurto mokyklos filosofinė doktrina, kuri jau keliasdešimt metų daro siaubingą įtaką mūsų gyvenimui, nors dauguma mūsų apie tai nenutuokiame.

O šitai žmonėms žinoti tiesiog privaloma, mat Frankfurto mokyklos idėjos bei praktinio įgyvendinimo schemos yra tarsi pūlinys, kuris pasak vieno vietinio filosofo, parašiusio knygelę apie šios doktrinos korifėjaus Herberto Marcuse veikalus, veda prie katastrofos.

Beje, neseniai pasirodė ir kita perspėjanti grėsminga žinia dėl žmonijos ateities. Ją mums pasiuntė grupė pasivadinusi „Tūkstantis genijų“. Šviesiausi žmonijos protai, tarp kurių ir prie paauglių klausos bei smegenų tvirkinimo aparatų sukūrimo prisidėjęs Steve‘o Jobso kolega Steve‘as Wozniakas ir etatinis „Simpsonų“ personažas Stephenas Hawkingas bei kažkoks šulas iš kompanijos „Google“, ir kt. įspėjo mus dėl robotų žudikų grėsmės.

Tūkstantis genijų, veikiausiai apsvaigę nuo savo genialumo užmiršo vieną nenuginčijamą faktą, kuris jų versiją sutrina į miltus. Pasaulį vis dar valdo pinigai. Niekas iš šios žemės galingųjų nebus suinteresuotas investuoti į protingą robotą žudiką, kuris netyčia gali tapti pernelyg protingas. Mat gyvas žmogus vis dėl to – pigiau.

Verta palyginti, kiek reikėtų investicijų, kad būtų parengtas būrys sumanių ir įgudusių vyrų, galinčių nudaigoti savo artimą, ir kiek kainuotų vieno roboto sukūrimas – detalės, jų gamyba, surinkimas, programavimas. Maža to, reikėtų parengti komandą, kurie turėtų tą robotą prižiūrėti, remontuoti ir auklėti.

Akivaizdu, kad pasaulio galingieji tikrai nesuinteresuoti iš žmogaus atimti jo pirmykščio malonumo – karo, kuris, kaip ir pavydas ar totalitarizmas yra tiesiog evoliucionavusi  žmogaus-plėšrūno prigimties išraiška. Vis dėlto, net jeigu atmestume robotų žudikų grėsmę, prielaidos visiškam žmonijos susinaikinimui išlieka, o baisiausia, kad apie jas niekas nekalba. Dar baisiau, jog tai ne ISIS, ne dirbtinis intelektas ir net ne Rusija.

Tai – vadinamoji Frankfurto mokyklą, kurios atstovai perkėlė Karlo Markso idėjas į aukštesnę evoliucinę pakopą. H.Marcuse (kurio vienas iš žymiausių veikalų „Vienamatis žmogus“ (1964) pernai buvo išleistas mūsų kalba) ir jo bendraminčiai: 1. Atšaukė karą prieš kapitalizmą ir šviesaus socialistinio rytojaus priešu paskelbė visą Vakarų civilizaciją su krikščionybe priešakyje, t.y. paskelbė karą sveikam protui ir moralei. 2. Revoliucija turi įvykti ne staiga, kaip, kad įprasta, o iš lėto, pamažu – žiniasklaidos ir kultūros priemonėmis skatinant amoralaus gyvenimo būdo elementus.

Nuolatiniai straipsniai apie seksą, šlykštus „žvaigždžių“ Kim Kardashian ir Miley Cyrus elgesys, naujiena, jog „interneto sensacija“ prisipažįsta turinti dvi vaginas ir panašiai – visa tai tipiškas smegenų plovimas ir „Frankfurto mokyklos“ idėjų eskalavimas, kuris tęsiasi nuo praeito amžiaus septintojo dešimtmečio.

H. Marcuse ir jo bendraminčiai sumaišė trijų mąstytojų mintis. Jie remiasi Imanueliu Kantu ir K.Marksu bei pritaiko trečiojo filosofo Sigmundo Freudo mintis, kad žmogus, visuomenės verčiamas, turi slopinti savo troškimus ir instinktus. H. Marcuse teigia, jog tik išlaisvinti instinktai ir nuolaidžiavimas hedonizmo troškimui veda į laimę, laisvę ir gelbėja žmoniją nuo degeneracijos.

Akivaizdu, jog labai didelei daliai žmonių tai atrodo patrauklu, todėl prasidėjo šių idėjų eksportas. Jis vyksta maždaug 50 metų ir nors gali pasirodyti, kad tai nėra įgyvendinta, t.y. kontrkultūra nepasiekė savo vizijos materializavimo, tačiau visuomenės smegenys vis dar nuolat aktyviai plaunami ir tai yra labai pavojinga.

Apskritai H. Marcuse ir jo kolegų mintys žymiai pavojingesnės, už tai, ką teigė K.Markso pasekėjai. Viskas, ko siekė bolševikai, grįsta ekonomika, mat K.Marksas dėl visų žmonijos bėdų kaltino privačią nuosavybę. H.Marcuse idėjos siekia pakeisti  patį žmogų ir ta kaita vyksta per politiką, žiniasklaidą bei popkultūrą. Į gyvenimą skverbiasi nauji gyvenimo būdo standartai, kurie savyje slepia spąstus.

Politinis korektiškumas maskuoja konformizmą, tolerancija – nepakantumą, humanizmas – gyvulišką hedonizmą ir t.t. Šios idėjos atlieka tai, ką ir kiekviena doktrina: savo pasekėjams pažadėjusi laisvę ir laimę, ji jiems uždeda nematomus pančius, kurie gimdo susvetimėjimą, augantį skyrybų, susirgimų depresija ir savižudybių skaičių.

Tiesa, dalis žmonių suvokia tų pančių egzistavimą ir bando priešintis, bet jie ignoruojami arba išjuokiami. Tai ir leidžia kelti versijas, jog Europoje bei JAV bręsta pilietinis karas, kuris galbūt bus dar žiauresnis, nei abu pasauliniai karai. O blogiausia, kad tuo pasinaudos ir jau naudojasi Europos priešai – Victor Orban ir Mari Le Pen – tik du pavyzdžiai iš daugybės.