Kaip žinome, Lietuvai 2014-2020 m. laikotarpyje numatyta ES parama yra 6,7 mlrd. Eurų. Tai reiškia, kad iki 2020 m. turi būti patvirtinti projektai, pravesti konkursai ir visas finansavimas paskirstytas.

Ir kaip gi sekasi Lietuvos vyriausybei ir ministerijoms skirstyti ES paramą? Kaip matome, rezultatai daugiau nei liūdni, o 51 proc. ES paramos lėšų vis dar tik planavimo etape, nors liko tik dveji metai iki jų panaudojimo pabaigos! Iškyla didelė rizika, kad dalies ES lėšų taip ir nebus suspėta investuoti. Europos Komisija (EK) jau informavo Lietuvos vyriausybę, kad ši dėl vėlavimo gali prarasti dalį rezervo – beveik 300 mln. eurų.

Lietuvos seimūnai ir ministrai mėgsta kalbėti apie tai, kad švietimas, sveikatos apsauga ir kultūra yra mūsų valstybės pagrindiniai prioritetai, tačiau žiūrint į ES lėšų panaudojimą šiose srityje taip neatrodo: Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijos iki šiol panaudojo tik 1 proc. šioms sritims skirtų ES paramos lėšų, Švietimo ministerija – tik 5 proc. Kitos ministerijos taip pat niekur neskuba: Vidaus reikalų ministerija, kuri nuolat dejuoja dėl lėšų trūkumo, panaudojo tik 2 proc., Energetikos ministerija – tik 4 proc.

Kyla grėsmė, kad po metų EK, matydama tokį ES paramos panaudojimą Lietuvoje, savo iniciatyva perskirstys dalį lėšų, ypač atsižvelgiant į ,,Brexit’’ derybų rezultatus.

Seimo daugumos žlugimas ir galimas mažumos Vyriausybės darbas tikrai nepadės efektyviau naudoti ES paramą, kuri neabejotinai padėtų augti Lietuvos ekonomikai, didintų konkurencingumą ir atlyginimus darbuotojams, pagaliau gerintų mūsų šalies gyvenimo kokybę.

Kviesčiau, kad Lietuvos Ministras pirmininkas ir ministrai informuotų visuomenę viešai, kiek šiuo metu ES paramos lėšų jau panaudota, kiek šiuo metu pasirašyta sutarčių ir kiek projektų vykdoma, kartu kas ketvirtį informuotų visuomenę apie pokyčius ir progresą.

Priminsiu, liko tik 2 metai ir 3 mėnesiai, per kuriuos visa ES parama turi būti panaudota, t. y., beveik 6 mlrd. eurų. Nesinorėtų, kad per skubėjimą ES parama būtų tik ,,įsisavinama’’. O mūsų Seime, deja, ir vėl tarp partijų verda ambicijų aistros vietoj to, kad būtų dirbami realūs darbai.