Šią savaitę Seimas svarstys Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jei įstatymas bus patvirtintas toks, koks jis keliauja į Seimą, šalyje gali nebelikti muzikos mokyklų.

Pagal įstatymo projektą jas sėkmingai galėtų pakeisti būreliai bendrojo lavinimo mokyklose. Tačiau dabar puikiai veikianti vaikų muzikinio lavinimo sistema būtų sugriauta. Tokią ateitį be muzikos mokyklų piešia Kauno 1-osios muzikos mokyklos direktorius, Lietuvos muzikos mokyklų asociacijos viceprezidentas Jonas Kazlauskas.

– Kokias neigiamas nuostatas muzikos ir menų mokyklų atžvilgiu pastebite įstatymo projekte?

– Didelę grėsmę muzikos, dailės ir bendrai meno mokykloms kelia naujos redakcijos švietimo įstatymo nuostatos, pagal kurias pradinis, pagrindinis ir vidurinis muzikinis ugdymas vyktų bendrojo lavinimo mokyklose. Įtvirtinus tokias nuostatas, dabar puikiai veikiančią muzikinio lavinimo sistemą pakeistų pavieniai būreliai.

– Užsieniečiai giria Lietuvos muzikos mokyklų sistemą. Kuo ji pranašesnė už vakarietišką?

– Visoje Lietuvoje veikia išplėtota ir unifikuota muzikos mokyklų sistema, dėl kurios vaikas, įgijęs pradinį muzikinį išsilavinimą, tarkim, rajono muzikos mokykloje, tolesnio muzikinio išsilavinimo gali siekti bet kurioje kitoje Lietuvos muzikos mokykloje, kad ir Vilniuje. Su kai kuriomis išlygomis, beveik bet kur moksleiviai gali siekti ir vidurinio muzikinio išsilavinimo. Vakariečiai mums pavydi pereinamumo principo nuo pradinio muzikinio ugdymo iki akademijos. Be to, mūsų muzikinio ugdymo sistema užtikrina galimybę mokytis ir lavinti muzikinius gebėjimus visiems pageidaujantiems vaikams. Pagal šią sistemą mokosi labai daug vaikų.

– Ar, įtvirtinus įstatyme ir koncepcijoje numatytas nuostatas, Lietuva ateityje galėtų didžiuotis muzikų pasiekimais?

– Jei poįstatyminiais aktais, Vyriausybės nutarimais ir švietimo ministro įsakymais nebūtų numatyti saugikliai muzikos ir meno mokykloms – šio ugdymo sistema sugriūtų. Ateityje muzikinis išsilavinimas būtų prieinamas tik pasiturinčių šeimų vaikams. Rengiamame įstatyme ir atidėtoje pataisyti Neformaliojo ugdymo koncepcijoje norima įtvirtinti ir laisvuosius mokytojus, kurie, įgiję vidurinį išsilavinimą ir nusipirkę licenciją, galėtų mokyti vaikus įvairių dalykų. Dabar reikalaujama, kad muzikos, tuo labiau – bendrojo lavinimo mokyklose dirbtų mokytojai su aukštuoju išsilavinimu ir įgiję tam tikrų pedagoginių-psichologinių žinių. Jei bus įtvirtintos tokios nuostatos, laisvaisiais mokytojais galės dirbti praktiškai bet kas. Iki šiol muzikinis ugdymas buvo valstybinis reikalas. Kaip bus toliau – nežinau. Keisčiausia, kad iniciatyvos ardyti veikiančią sistemą atsiranda dabar, kai muzikos mokyklose, kitaip nei bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ne mažėja, o daugėja.

– Jūs ir kiti šalies formaliojo ir neformaliojo ugdymo atstovai Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) teikėte pastabas apie įstatymo projektą.

– Siūlėme nepriskirti muzikos mokyklų prie neformaliojo ugdymo. Naujojo įstatymo projekte muzikos, dailės mokyklos liko tik kažkur skliausteliuose, vos kartą paminėtos. Dabar galiojančiame įstatyme parašyta, kad muzikos, dailės, meno mokyklos yra neformaliojo ugdymo įstaigos, vykdančios formalias programas. Įstatymo projekte šios nuostatos nebeliko. Jaučiamės labai keistai. Tokio statuso mokyklų Lietuvoje yra apie 100. Vadinasi, įsigaliojus naujajam įstatymui, tokių mokyklų nebereikės – užteks vien bendrojo lavinimo mokyklų ir būrelių prie jų? Labai keistos formuluotės.

Niekas mums nepaaiškino, kodėl muzikinį ugdymą ir apskritai meninį ugdymą norima prijungti prie bendrojo lavinimo mokyklų. Įstatymą svarstėme įvairiais lygiais, aptarėme su mokyklų bendruomenėmis, raštu pateikėme savo pageidavimus ir siūlymus ministerijai, bet į tai visiškai nebuvo atsižvelgta – įstatymo projektas keliauja į Seimą be mūsų siūlytų korekcijų. ŠMM buvome paprašyti pateikti savo pastabas. Galbūt ministerija muzikos ir kitų mokyklų atstovų nuomonės klausė tik formaliai?

– Naująjį Švietimo įstatymą turėtų lydėti Neformaliojo ugdymo koncepcija, ypač kritikuota muzikų. Teigiama, kad koncepcija iš esmės sunaikintų dabartines muzikos mokyklas. Kokie konkretūs šias įstaigas naikinantys principai siūlomi koncepcijoje?

– Šiuo metu Neformaliojo ugdymo koncepcija nėra svarstoma, o darbo grupei pasiūlyta ją iš esmės peržiūrėti. Koncepcijoje tiesiai šviesiai neparašyta, kad muzikos ir kitos menų mokyklos naikinamos, bet yra tam tikrų dvilypių nuostatų. Yra daug neaiškumų – kai koncepcija buvo pristatyta, jos autoriai negalėjo paaiškinti kai kurių teiginių.

Neaišku, kodėl muzikos mokyklos priskirtos prie neformaliojo ugdymo, jei dirbame pagal ilgalaikes formalias programas. Jas tvirtina mokyklos steigėjas – savivaldybė, apskritis, ministerija. Jei muzikos mokyklos yra mūsų švietimo sistemos dalis, tai kodėl jos yra išstumiamos iš tos sistemos? Taip muzikos mokyklos prilyginamos būreliams, kur dirbama nesiekiant rezultatų ir neturint tam tikrų mokyklinių standartų. Mes tiksliai žinome, ką vaikas turi mokėti baigęs pradinę, pagrindinę arba vidurinę mūsų ugdymo grandį – kaip ir formaliajame ugdyme. Šiuos klausimus kėlėme konferencijoje Seime. Įdomu, kaip į kritiką parengto Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo atžvilgiu reaguos Seimas?