Ir vėl nutylės

Jau po mėnesio bankai pradės skelbti 2016 m. pasiekimų ataskaitas. Jose vėl bus džiugiai paryškintos pelno eilutės ir kiti finansininkams mieli dalykai. Bet kur kas įdomesni skaičiai visuomenei (pervesti mokesčiai valstybei) galbūt vėl liks nutylėti. O būtent tai mums turėtų būti svarbiau už vaikų tautinius kostiumus, jų karinius mokymus ar suaugusių politikų meilės istorijas.

Pradėkime nuo paskutiniųjų Lietuvoje veikiančių bankų 2015 m. ir jų paskelbtų rodiklių. Štai SEB uždirbo 62 mln., "Swedbank" – 85 mln., o visi bankai kartu sudėjus – 225 mln. eurų grynojo pelno. Padauginus iš tarifo (15 proc.), išeitų, kad valstybės biudžetui turėjo tekti apie 34 mln. eurų.

Deja, viešai prieinamos tokios ar panašios informacijos aptikti nepavyko. "Google" pavyko rasti tik paplitusius bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo žodžius, kad pelno mokesčio už 2015-uosius gali būti sumokėta mažiau. Neva dar ne visi bankai išlygino 2009–2010 m. krizės nuostolius, o įstatymai leidžia bankams juos padengti ateities pelnu.

Trūksta aiškumo

Apie Lietuvos įstatymų vingrybes užsienio bankams pakalbėsime vėliau, o dabar principingai įvertinkime jų atstovo žodžius. Nei tuometė, nei dabartinė Finansų ministerija ar Lietuvos bankas į juos viešai neatsakė. Kiek vis dėlto krizės metu nuostolių patyrė konkretūs bankai? Nežinoma, kiek jų jau padengta, nors praėjo šešeri pelningo laikotarpio metai.

Ką tik priėmus naują valstybės biudžetą ir ten vėl miligramais svėrus pensininkų ar neįgaliųjų pajamas, bankų mokesčių aukso luiteliai gerokai pasitarnautų socialinei politikai. Todėl tikiuosi, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ar bent finansų ministras su visuomene pasidalys aiškia bankų mokesčių padėties lentele. Ten su jų pavadinimais galėtų būti 2009 m. nuostolis, jo padengimo faktas ir 2017 m. laukiamas pelno mokestis.

Šiame siūlyme, beje, nėra jokių kairės ar dešinės politikos užuominų. Tai tik paprasčiausias tvarkos ir visuomenės informavimo pageidavimas. Jeigu grįžtume prie bankų pelną nustatančių įstatymų eilučių, tektų pasakyti, kad jos dar nuo Andriaus Kubiliaus laikų buvo gerokai pakrypusios bankų naudai, o bičiuliams socialdemokratams per pastaruosius ketverius metus jų pasukti kairėn nepavyko.

Išskirtinė lengvata

Priminsiu, kad mūsų teisė leidžia bankams iš ateinančių metų pelno pasidengti praėjusių metų nuostolį (jei toks buvo) ir nemokėti pelno mokesčio. Tokių sąlygų neturi joks kitas Lietuvoje veikiantis verslas. Tai išskirtinė vienos verslo formos (finansų įstaigos) lengvata, diskriminuojanti kitus.

Internete iki šiol plazda "Swedbank" ekonomisto Nerijaus Mačiulio dar 2013 m. parašytas ideologinis straipsnis apie sunkų bankų gyvenimą Lietuvoje. Ponas N.Mačiulis jame karštai gina minėtą lengvatą, sugebėdamas pasitelkti tariamą vargšų bandelių kepėjų pavyzdį.

Nenusileidžiant į tokio lygio ekonomistui nederamą absurdiškų svarstymų lygį, teatsakysiu, kad Lietuvoje ir kepėjams, ir vežėjams taikoma ta pati pelno tvarka, neleidžianti neapmokestinamai padengti buvusių nuostolių. Tai turi galioti ir finansams.

Antra, kiekvienas verslas (net ir bankai) yra privati rizika, už kurią valstybė neturi duoti lengvatų ir prisiimti atsakomybės. Trečia, bankų atstovams graudžiai verkiant apie 2009 m. krizę, niekas iš jų nenori prisiminti dar dešimt metų prieš tai buvusių gerovės metų ir susirinkto pelno. Ir ketvirta – jeigu valstybė neapmokestina nuostolio, tai dar nereiškia, kad ji pateisina neūkiškumą. O juk 2005–2007 m. bankų niekas nevertė taškytis nepagrįstomis paskolomis.

Apibendrindamas drįsčiau pakartoti antraštės klausimą, pakeičiant jį į "kiek šiemet pelno mokesčio užsienio bankai sumokės Lietuvai" ir mažų mažiausiai sulaukti ministro pirmininko ar finansų ministro viešo atsakymo. O bičiulius socialdemokratus Seime raginu siekti bankų pelno mokesčio lengvatos panaikinimo.