Kimo šypsenos paslaptis

Galybę didžių ir išskirtinių žygių per savo ilgą gyvenimą atliko pirmasis Šiaurės Korėjos monarchas Kim Il-sungas (1912–1994), tačiau net jų skleidžiama taurioji šviesa nesugebėjo užgožti dangiškojo spindesio, kurį pasauliui dovanojo šio veikėjo šypsena.

Gimė Kimas 1912 m. balandžio 15 d., Korėjos pusiasalį valdant japonams. Jo tėvas Kim Hyong-jikas (1894–1926) buvo gydomųjų žolelių prekeivis ir antijaponiško pogrindinio judėjimo įkūrėjas bei lyderis, o motina – Korėjos moterų emancipacijos aktyvistė. Abu tėvai išpažino protestantiškos krypties krikščionybę ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.

Nuo pat pirmųjų savo egzistencijos dienų mažasis Kimas jiems bei kitiems giminės atstovams leido suprasti, kad jo laukia didingas, visą žmoniją paliesiantis gyvenimas.

Jis itin anksti pradėjo vaikščioti, kalbėti ir skaityti. Dienų dienas jis praleisdavo vartydamas "Kapitalą" (1867–1883), "Komunistų partijos manifestą" (1848) ir kitus didžio humoristo Karlo Heinricho Marxo (1818–1883) sukurtus grožinės literatūros šedevrus bei gilindamasis į Kinijos kalbų paslaptis.

Naujoji Kimų šeimos atžala niekada neatsisakydavo padėti tėvams, giminaičiams ar kaimynams, o susidūręs su gyvenimo sunkumais visada nusišypsodavo. Užtekdavo jam tik praverti burną, ir it kalnų sniegas akinanti jo dantų baltuma užliedavo visą erdvę dangišku taurumu.

Atrodydavo, kad pats krikščionių Dievas nusileidęs iš aukštybių suteikė laimę pajusti žmonijai savo meilės šilumą. Žvelgdamas į vaiką, Kim Hyong-jikas jautė nepalaužiamą pasididžiavimą, tvirtą lyg grynakraujo žirgo erekciją, tačiau tuo pat metu jo galvoje sukosi šioks toks nusivylimas.

"Ką gi aš galiu duoti tokiai asmenybei, kuri pati neskatinama ir neverčiama spindi dangiškąjį tobulumą? Koks gi aš tėvas?" – mąstė gydomųjų žolelių prekeivis.

Po ilgų dvejonių jis nusprendė nusivesti mažąjį Kimą į bendruomenės bažnyčią ir parodyti jam vargonus.

"Apie šią dainą man papasakojo "Sputnik" kompanijoje dirbantis rusės ir korėjiečio vaikas Viktoras. Prieš beveik dvidešimt metų kitame pasaulio krašte vyko karas. Amerikiečiais vadinami žmonės užpuolė ispanų gyvenvietes Kubos saloje. Jie tikino suteikę salos žmonėms laisvę ir mainais pasiliko mažą salos ruožą – Gvantanamą. Šita daina apie Kubos žmonių troškimą susigrąžinti šią įlanką. Niekada nepasitikėk amerikiečiais, Kimai. Jie dar klastingesni už japonus", – pasakė Kim Hyong-jikas savo sūnui ir pradėjo dainuoti.

"Guantanamera, guajira guantaramera", – giedojo gydomųjų žolelių prekeivis bažnyčioje kartu su savo sūnumi, atjausdamas kubiečius.

Tomis dienomis Kimo gyvenimas buvo pilnas pozityvumo, o ateitis atrodė šviesi, tačiau netrukus viskas ėmė keistis. Kartą, eidami gatve, Kimai pamatė būrį žmonių, kurie susispietę žiūrėjo į kažkokį spaudos leidinį.

"Koks žavus, inteligentiškas vyriškis", – it višta karksėjo viena korėjietė, žvelgdama į JAV prezidento Thomaso Woodrow Wilsono (1856–1924) nuotrauką.

"Ir toks rimtas", – pritarė jai kita.

"Čia skelbiama, kad būtina vienodai užtikrinti mažų ir didelių valstybių politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Tai reiškia, kad Korėja gali reikalauti savo autonomijos", – iš zoologijos sodo paleisto gyvio balsu suriko kažkoks jaunuolis.

"Kas jums visiems pasidarė? Juk tai – amerikiečių prezidentas, kapitalistinės valstybės valdovas. Galėčiau lažintis, kad jis turi ryšių su Jėzų nužudžiusiais žydais ir stambiosiomis korporacijomis. Geriau semkitės išminties iš Rusijos. Ten ką tik įvyko proletariato revoliucija, po kurios sukurta socialistinė santvarka. Tai naujas žingsnis žmonijos istorijoje", – įsiutęs miniai išrėkė gydomųjų žolelių prekeivis Kim Hyong-jikas, tačiau jo niekas nesiklausė.

Spaudoje pasirodžius žinioms apie T.W.Wilsono keturiolikos punktų programą, visą Korėjos pusiasalį apėmė beprotiškas entuziazmas, kurį dar labiau pakurstė žinia, kad 1919 m. sausio 21 d. mirė paskutinysis feodalinės Korėjos valdovas imperatorius Gojongas (1852–1919).

Sklido kalbos, kad monarchas – tvirtas nepriklausomybės šalininkas. Daugeliui jo mirtis atrodė netikėta, tad netrukus imta kalbėti apie nuodus, kuriuos imperatoriui pakišo japonų agentai.

Tų pačių metų kovo 1 d. grupė intelektualų, vadovaujamų Choe Nam-seono (1890–1957), paskelbė Korėjos pusiasalio nepriklausomybės deklaraciją.

Miestuose ir kitose gyvenvietėse ėmė rinktis minios, kaltinančios japonus išnaudojimu ir diskriminacija. Vienos minios gretose buvo ir Kim Hyong-jikas su Kim Il-sungu, kurių buržuaziniai intelektualai nesiteikė pakviesti į Nepriklausomybės paskelbimo vakarėlį.

Minia buvo milžiniška, tačiau aplinkui tvyrojo taikos, ramybės ir pozityvumo aura, kurią žmonėms spinduliavo mažasis Kim Il-sungas. Visi buvo puikiai nusiteikę ir daugeliui atrodė, kad būtent šiandien jie iškovos savąją laisvę.

Staiga minia pajudėjo. Ji slinko lėtai ir užtikrintai, nedarydama jokios žalos, tačiau netrukus ją sustabdė rūstūs japonų kariai ir policininkai. Minia žvelgė į jėgos struktūrų darbuotojus, o šie – į ją.

Netikėtai maža mergaitė korėjiečių kalba sušuko: "Marš, marš, darbo klase, Iljičius jums kelia dvasią!"

Demonstrantai ėmė kuždėtis, juoktis, tačiau tarp policininkų stovėjusi rūstaus veido japonė ėmė rėkti mažylei: "Ką tu pasakei? Kokia kalba kalbėjai? Tu – japonė! Kalbėk japoniškai!"

Staiga policija ėmė brautis į minią, kad paimtų vaiką. Vienas policininkas pastūmė kažkurį demonstrantą, tada kitas maištininkas pastūmė policininką, ir užvirė tikras pragaras. Kažkas pradėjo švilpti ir sproginėti. Aplinkui aidėjo šūviai ir riksmai.

Korėjiečių revoliucionieriai ėmė lakstyti pirmyn ir atgal tarsi paklaikę, o japonai juos daužė lazdomis.

Dar tą patį vakarą japonų agentai įsiveržė į Kimų šeimos namus ir išsivedė Kim Hyong-jiką.

Kol vyko krata, vienas japonas bandė išžaginti Kim Il-sungo tetą. Mažasis sūnėnas ją užstojo ir už tai jam buvo vožta per veidą šautuvo buože.

Nuo tada Kim Il-sungas nebegalėjo sučiaupti lūpų ir žmonėms atrodė, kad jis visą laiką šypsosi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

super

super portretas
labai įdomu ir labai linksma. Ačiū.)
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių