Kūnų grobikų antplūdis

Karštą 1950-ųjų vasarą prasidėjęs pergalingas Kim Il-sungo (1912–1994) žygis buvo sustabdytas vos po poros mėnesių. Šiauriečių užkariautos teritorijos ėmė trauktis ir JTO pajėgoms vadovaujantį Douglasą MacArthurą (1880–1964) užvaldė įsitikinimas, kad karas Korėjos pusiasalyje yra baigtas.

Daugelis paprastų amerikiečių pradėjo svajoti apie grįžimą namo, o griuvėsių užverstoje duobėje pasislėpęs Kimas gailiai raudojo. Jis vis dar nevalingai šypsojosi, tačiau jo veidu sruvo ašaros, kurios lėtai ir jausmingai krito ant purvinos žemės. Netoliese surištas, užkimšta burna miegojo Kimo sūnus, būsimasis socialistinės monarchijos paveldėtojas Kim Jong-Ilas (1941–2011).

Po amerikiečių puolimo jaunąjį Kimą ištiko isterijos priepuolis. Jis pradėjo spardytis, šaukti ir kandžiotis, tad saugumo sumetimais raudonieji vado atžalą surišo. Degtinės švirkštu suleidusi rusė seselė tvirtino, kad dėl psichozės kaltos nesibaigiančios amerikietiškų filmų peržiūros.

Vyresnysis Kimas girdėjo, kaip iš padangėse skrendančių lėktuvų krintančios bombos lygino su žeme kaimus, miestelius ir miestus. Iki pat šios akimirkos jis negalėjo pamiršti, kaip pionieriai, norėdami padrąsinti savo giminaičius, ėmė traukti Kim Il-sungą šlovinančią dainą ir buvo praryti pragaištingų napalmo nasrų.

Raudodamas ir kūkčiodamas Kimas ėmė linguoti pirmyn atgal, it girtaujančios motinos sugyventinio prievartaujama paauglė. Laikui bėgant, jį užplūdo mazochistinio pobūdžio ekstazė, tačiau priešais save jis vis dar regėjo pajuodusius it sudegintas jautienos kepsnys pionierius ir arogantišką D.MacArthuro veidą.

Kimui atrodydavo, kad tolumoje stovintis asistentų apsuptas amerikietis stebi jį pro žiūronus. Kimo vizijoje D.MacArthuras patraukdavo įtaisą sau nuo veido, tačiau vis tiek žvelgdavo korėjiečio pusėn išdidžiu,  Vercingetorigą (82–46 m. pr. Kr.) triuškinančio Gajaus Julijaus Cezario (100–44 m. pr. Kr.) žvilgsniu.

Generolą filmuojančiam neblaiviam operatoriui atrodydavo, kad šalia stovinčios patrankos vamzdis tupi D.MacArthurui ant peties it papūga.

„Padėk man, Svirplininke Mao“, – mintyse kartojo Kimas daugybę kartų, linguodamas pirmyn ir atgal.

Teigiama, kad Mao (1893–1976) daug kuo skyrėsi nuo kitų kinų. Jis buvo aukštas ir storas, tad nieko neturėtų stebinti faktas, kad, saugiai sėdėdamas už tūkstančio mylių, jis savo mintimis išgirdo negandų prislėgto Kim Il-sungo pagalbos šauksmą. Suvokęs, ko jo prašoma, Mao pradėjo spiegti savo šaižiu, kone moterišku balsu, kuris,  pasiekęs aukščiausią natą, pajėgdavo sutrupinti neįkainojamas senovines vazas.

Spiegimo metu iš Mao burnos ėmė šokinėti svirpliai. Išplitę po visą Kiniją, vabzdžiai gaujomis puldavo paprastus kinus ir įsiskverbdavo į žmogaus organizmą pro ausis, nosies šnerves, burną bei išangę. Svirplių užvaldytas kinas imdavo rėkti nesavu balsu ir, čiupęs pirmą po ranka pasitaikiusį ginklą, išsiplėtusiais vyzdžiais bėgdavo Korėjos pusėn.

Teigiama, kad tų metų žiemą Korėjoje tvyrojo klaikus, kaulus stingdantis šaltis. Apie grįžimą namo svajojantys amerikiečiai buvo ką tik paminėję savąją Padėkos dieną, kai nakties gilumoje suskambo gongas. Vėliau savo garsus ėmė skleisti trimitas ir pasigirdo veriantis šimtų tūkstančių balsų klyksmas.

Svirplių užvaldyti kinai visada puldavo gaujomis, dažniausiai naktį. Banga po bangos jie plūsdavo į priešo teritoriją, siekdami sutraiškyti jį savo skaičiumi, o veriantis šimtų tūkstančių žmonių riksmas pasauliui pranešdavo apie tyriausią sielos pašaukimą – sunaikinti Pirmąją JAV jūrų pėstininkų diviziją.

Teigiama, kad kūnų grobikų spiečiams pavyko visiškai izoliuoti netoli dabartinio Hamhungo miesto (Pietų Hamgiongo provincija) buvusias amerikiečių pajėgas.

Jauni amerikiečių kariai nebekovojo už savo šalį ar idealus, jie kovėsi dėl savų gyvybių. Siaubingi žiemos šalčiai gadino techniką, o dėl sustingusios žemės nebebuvo galimybės smėliu pripildyti maišų. Tad siekdami sukurti priedangą nuo priešo kulkų, amerikiečiai pradėjo statyti sienas iš žuvusių korėjiečių ir kinų lavonų.

JTO pajėgoms pasisekė atsilaikyti, tačiau tai buvo jų atsitraukimo iš Šiaurės Korėjos žemės pradžia. Baigiantis 1950 m. gruodžiui, Kinijos pajėgos puolė Seulą ir kitų metų sausio mėnesį Pietų Korėjos sostinė trečią kartą pakeitė savo šeimininkus.

JTO pajėgų kovinė dvasia smuko, o D.MacArthuras buvo priverstas ieškoti išeities. Greitai jam kilo mintis dar labiau išplėsti karą.

„Reikia pradėti komunistinės Kinijos blokadą, įtraukti Taivane įsikūrusius Chiang Kai-sheko (1887–1975) žmones ir naudojant branduolines  bombas paversti Korėjos bei Kinijos pasienį žmogui neįžengiama dykyne“, – mąstė generolas.

Demokratas Harry S.Trumanas (1884–1972) jau buvo panaudojęs dvi branduolines bombas Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) metu, tačiau šį D.MacArthuro pasiūlymą įvertino skeptiškai.

Manoma, kad vėliau generolas nusiuntė skundus Respublikonų partijai, ir laisvosios rinkos ekonomikos šalininkų stovykloje prasidėję vidaus politikos nesutarimai baigėsi D.MacArthuro atleidimu.

Atrodė, kad tai gėdinga puikios kariškio karjeros pabaiga, tačiau tėvynėje D.MacArthuras buvo pasitiktas it roko žvaigždė. Kažkas netgi prabilo apie jo kandidatavimą į JAV prezidento postą. 1951 m. balandžio 19 d. generolas pasakė atsisveikinimo kalbą JAV Kongrese.

„Nuo to laiko, kai Vest Pointo aikštėje daviau priesaiką, pasaulis apsivertė daug kartų, viltys ir svajonės seniai išbluko, bet aš vis dar prisimenu populiarios to meto kareivinių baladės priedainį, išdidžiai skelbiantį: „Seni kareiviai niekada nemiršta, jie tiesiog išnyksta.“ Ir kaip tas senas baladės kareivis aš baigiu savo karo tarnybą ir tiesiog išnykstu, senas kareivis, stengęsis atlikti savo pareigą, kaip jam buvo Dievo leista tą pareigą suprasti. Sudie“, – ištarė D.MacArthuras, tarsi koks visą gyvenimą Alfredo Josepho Hitchcocko (1899–1980) terorą filmavimo aikštelėje kentęs Holivudo aktorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

manau

manau portretas
Šių laikų komsomolco rašliava už tris sorososo sidabrinius.

Tikra tiesa

Tikra tiesa portretas
Yra kur kas didesniu bedu nei komunistinio sudo úzkámpis, nors sutinku, kad jie gresme kelia, bet dabar labiau reiketu susirupinti savo paciu durnumu.

Xxl

Xxl portretas
Verta priminti, kad sitas Karas vís dar nepasibaige, o tie vargsai vergai siaureje taip užzombinti, kad 300 metu reiketu ju protu atvertimui I laisvus žmones.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Grėsmė rinktinei
    Grėsmė rinktinei

    Krepšinio gurmanai jau laižėsi laukdami skaniausio sezono deserto, bet kai kuriems jų dar teks pavarvinti seiles. Šią savaitę prasidėjusių LKL atkrintamųjų varžybų išankstiniams planams rankinį stabdį užtraukė koronavirusas....

  • Ratifikuokime Gamtos konvenciją!
    Ratifikuokime Gamtos konvenciją!

    "Vyras atsirado pasaulyje anksčiau už moterį, ir pirmieji žmonės buvo du vyrai, didieji užkeikėjai. Tačiau jie negalėjo daugintis, todėl vienas jų pavirto moterimi, ir žmonės ėmė daugintis." Šį archajišką pasakojimą at...

    1
  • Ruoniai, šuo ir vanagas
    Ruoniai, šuo ir vanagas

    Vargu ar šiais klimato atšilimo laikais kas nors prisimena genialųjį komiką Julianą Paulą Assange‘ą (1971) ir jo humoristinį serialą "WikiLeaks". Prieš daugiau nei dešimt metų viskas, ką pateikdavo "Wi...

    2
  • Istorija sukasi ratu?
    Istorija sukasi ratu?

    Rusijos pietuose įsikūrusi Kazanė, mokslo metams ritantis į pabaigą, trumpam pavirto Amerika blogąja prasme. Nuo šiol čia kiekviena gegužės 11-oji turbūt bus minima kaip gedulo diena. ...

  • Palanga eina Kauno pavyzdžiu. Kas nutiko, Vilniau?
    Palanga eina Kauno pavyzdžiu. Kas nutiko, Vilniau?

    Netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kai vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Kilo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba kalvelė. Deja, ilgai puoselėtai idėjai &n...

    7
  • Teisė būti pačiuožusiu
    Teisė būti pačiuožusiu

    Tyliai ramiai į mūsų pasaulėvaizdį įsliūkina didelių permainų metas. Patys to nė nenutuokdamos pasaulio garsenybės vaiko demonus iš mūsų, lietuvių galvų. ...

    2
  • Politikai viską žino
    Politikai viską žino

    Naujausia mada – apklausos. Užsako Prezidentas, užsako politikai, užsako nacionalinis transliuotojas, laikraščiai, žurnalai, interneto portalai. Norima žinoti, ką žmonės galvoja? Deja, tai, ką jie mano, kartais visiškai nesutampa ...

    3
  • Poza – pagal užsakovo poreikį
    Poza – pagal užsakovo poreikį

    Praėjusią savaitę paminėta Spaudos diena. Galima būtų sakyti tradicinė, tačiau jokios rimtesnės tradicijos iki šiol taip ir nesusifermentavo. Galbūt todėl, kad profesionalios spaudos atstovai per šventes taip pat dirba. Kaip ir sekmadi...

    2
  • (Ne)sunkus kelias atgal
    (Ne)sunkus kelias atgal

    Neseniai atšaukus draudimus lankytis galerijose ir muziejuose,  karantino ribojimams ir toliau laisvėjant, nekantru sulaukti, kada gi bus galima apsilankyti kultūriniuose renginiuose, spektaklių premjerose ar vakarėlius organizuojančiuose nakt...

    1
  • Stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos
    Stengiantis atremti Kinijos spaudimą pravartu neužmiršti ir Rusijos

    Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs ...

    5
Daugiau straipsnių