Aplinkos teršėjai – ne tik gamybos įmonės ar atliekų nerūšiuojantys gyventojai, kaip dažnai manoma. Kauno regiono autoservisuose daugėja pavojingų atliekų tvarkymo ir apskaitos trūkumų, kurie iš dalies atsiranda dėl vis gausėjančių ir besikeičiančių aplinkosaugos reikalavimų.

Valdonė Liaugaudienė, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vyr. specialistė:

– Autoservisai pagrindines klaidas aplinkosaugos srityje daro rūšiuodami ir tvarkydami atliekas. Dideli autoservisai daugiau skiria dėmesio aplinkos apsaugai, pavojingoms atliekoms tvarkyti, o meistrai, dirbantys pagal verslo liudijimus, smulkūs autoservisai kelia mums daug rūpesčių. Mat pagal galiojančias taisykles visos automobilių detalės, kurias dar galima panaudoti, atiduodamos klientams, tačiau nebetinkamos turi likti autoservisuose. Tai pasakytina ir apie padangas. Deja, apskaitos byloja, kad atliekų tvarkytojams, pavyzdžiui, padangų pristatoma gerokai mažiau, nei jų keičiama. Todėl tvarkant miškus ir pakeles didžiausią dalį surenkamų šiukšlių sudaro padangos. Štai, pavyzdžiui, šį pavasarį vien Dubravos girininkijoje tvarkant mišką surinkta beveik trys sunkvežimiai netinkamų naudoti padangų.

Tikrinant autoservisus, daugiausiai pažeidimų pastebima pirminės atliekų apskaitos žurnaluose, kur fiksuojamas susidariusių atliekų periodas. Deja, jis būna ilgesnis nei savaitė – už šį pažeidimą taikoma bauda nuo 100 iki 200 litų. Šiemet jau paskyrėme keliolika tokių baudų.

Autoservisai pažeidžia ir pavojingų atliekų tvarkymo, gabenimo ir laikymo taisykles. Pavyzdžiui, sukauptos pavojingos atliekos ilgiau nei tris mėnesius neišvežamos atliekų tvarkytojams, laikomos pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Už tokius pažeidimus šiemet administracines baudas taikėme ne vienam autoservisui.

Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, pirmąsias ataskaitas apie atliekų tvarkymą transporto priemonių remonto įmonės turėjo pateikti iki kovo 1-osios, bet šį reikalavimą įvykdė tik 133 iš ne mažiau kaip 188 autoservisų bei dirbančių pagal verslo liudijimus įmonių, veikiančių vien Kauno mieste.

Edmundas Truncė, bendrovės "Žalvaris" pirkimo ir pardavimo vadovas:

– Prieš trejus ketverius metus surenkamų pavojingų atliekų kiekis vis augo, o šiemet šių atliekų mažėja: mažiau surenkame akumuliatorių, amortizatorių, oro filtrų. Iš į Lietuvą įvežamo 25 tūkst. tonų automobilių tepalo surenkama tik 4 tūkst. tonų panaudoto, t.y. penktadalis.

Tai mus, atliekų surinkėjus, stebina, nes kai kurios pavojingos atliekos, pavyzdžiui, akumuliatoriai ar amortizatoriai, yra superkamos. Tiesa, už nedidelę kainą: už švino akumuliatorių mokame apie 1,5 lito, o už amortizatorių – 0,35 cento. Tačiau nei tai, nei mūsų teikiami nemokami konteineriai automobilinėms atliekoms laikyti, nei siūloma kompleksinė atliekų tvarkymo sistema kai kurių autoservisų nevilioja – mums priduodama tik pusė to, kas kasmet patenka į rinką. Jei padėtis nesikeis, ES lėšomis įrengti regioniniai sąvartynai bus užpildyti per dešimtmetį. Tai patvirtina ir šiemet mūsų surenkamų atliekų kiekių pokyčiai, nors šie metai dar nepasibaigę.

Autoservisai sudaro didžiausią mūsų bendrovės, surenkančios ir tvarkančios atliekas, klientų dalį. Todėl mes su "Ekokonsultacijų" ir Antrinių žaliavų surinkėjų bei perdirbėjų asociacijos specialistais rengiame seminarus autoservisų vadovams ir darbuotojams, kitais būdais juos konsultuojame, kad jie darytų kuo mažiau klaidų, laikydami, tvarkydami pavojingas atliekas, vesdami jų apskaitą.

Inga Silvestravičiūtė, bendrovės "Ekokonsultacijos" ekspertė:

– Manau, kad didele kliūtimi tvarkant pavojingas atliekas autoservisuose tapo informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus šio tipo įmonėse sklaidos stoka. Teisės aktų nuostatos keičiasi, o autoservisai nežino apie naujoves. Regionų aplinkos apsaugos departamentai galėtų ne tik kontroliuoti, kaip autoservisai tvarko pavojingas atliekas, veda jų apskaitą, bet ir skleisti informaciją apie naujus aplinkosaugos reikalavimus bei konsultuoti įmones, kaip reikia tvarkyti pavojingas atliekas. Autoservisų darbuotojai kartais iš nežinojimo nesupranta, kodėl, pavyzdžiui, negalima panaudotų tepalų deginti skysto kuro buitiniuose katiluose. Juk tokie katilai nepritaikyti tokioms atliekoms, jie neužtikrina reikiamos temperatūros ir kitų parametrų. Dėl šios priežasties teršiamas aplinkos oras, nuodijami aplinkiniai gyventojai bei darbuotojai.

Įvertinę tai, mes patys su bendrove "Žalvaris " ir Antrinių žaliavų bei atliekų perdirbėjų asociacija rengiame autoservisų vadovams ir darbuotojams seminarus, konsultuojame, kaip reikia rūšiuoti ir tvarkyti pavojingas atliekas, vesti jų apskaitą. Beje, pastaruosius darbus autoservisuose gali atlikti ir "Žalvario" specialistai, jei su jais sudaroma atitinkama sutartis.

Raimundas Kalašinskas, įmonės "Juta" vadybininkas:

– Mūsų įmonės autoservisai dirba sudarę sutartis su "Žalvariu" dėl pavojingų atliekų tvarkymo ir apskaitos. Tai mums labai palengvina minėtus darbus, nes jų administravimas yra sunkus, atsakingas ir atimantis nemaža laiko. "Jutos" autoservisuose, kaip ir kituose, šiemet surenkama pavojingų atliekų mažiau nei ankstesniais metais dėl paprastos priežasties – sumažėjo klientų.