Jau pro visus galus, įskaitant internetą, televiziją, radiją ir nespalvotus spaudos leidinius, pasipylė apgailestavimų, kad nepasistatėme didelės savo elektrinės. Prie kiekvieno kampo dideli politikai ir maži profesoriai žarsto išmintingų pasiūlymų, pamokymų ir patarimų, ką daryti.

Jokios srities specialistų pas mus netrūksta. Vienu metu net trys milijonai viską išmanė apie krepšinį ir bet kuris galėjo treniruoti tiek vyrų, tiek moterų rinktines. Paskui užklupo karantino virusas, buvę krepšinio specialistai virto kovido ir kaukių ekspertais. Dabar atėjo elektrikų metas. Aišku, 3 mln. jau nebus, nes dalis išvažiavo svetur, dalis numirė, o dalis net negimė.

Vis tiek yra vilties, kad bent vienas iš 2,7 mln. piliečių ką nors sugalvos išmintingo apie elektrą. Gal net atsitiktinai. Juk ir Isaacui Newtonui turėjo ant galvos obuolys nukristi, kad ateitų įkvėpimas vienam iš dėsnių.

Aišku, jei visi pradės landžioti po obelimis ir laukti sėkmės, gali pasipilti šimtai tūkstančių smegenų sutrenkimų. Saugiau po ąžuolu išsidrėbti, dar niekas nebuvo traumuotas pataikius gilei į pakaušį.

Dabar kvailiams visi keliai staltiesėmis kloti. Padebesių teismo nurodyta, kad kitaip ir negali būti. Viskas būtų gerai. Bet. Šalyje trūksta staltiesių.

Ėmė aiškėti, kad kvailu būti kol kas nėra nusikaltimas. O dar, be to. Paaiškėjo, kad šalyje ėmė trūkti ne tik IT specialistų, bet ir kvailių. Katastrofiškai. Būtina užsirašyti į kvailybės kursus. Kvailas kvailam kelią visada duotų. Nebūtų kvailas, viskas pas mus būtų kitaip. Paklauskime, kurie protingesni trimis kubinėmis šaknimis, dviem kvadratinėmis ar bent vienintele gysločio.