Neapykantos kalba: realybė ir siekiamybė

Kompiuterinių žaidimų pasaulis tiems, kurie juo nesidomi, yra netikras. Tačiau jame gyvenantiems vadinamiesiems geimeriams, kurie yra jo dalis, šis pasaulis yra tikresnis nei realusis. Ne vieną apdovanojimą pelniusios tiriamosios žurnalistikos reporterės iš Švedijos Emelie Rosén garso dokumentikos "Geimeris: žmogžudystės planas" perklausoje, į kurią pakvietė festivalio "Nepatogus kinas", dalyviai turėjo galimybę išgirsti apie pasaulį, į kurį visiškai pasineria geimeriai, iš jų pačių lūpų.

Švedijos žurnalistikos "Grand Prix" 2020-aisiais apdovanotoje E.Rosén garso dokumentikoje atskleidžiama keturiolikmečio Viktoro, kurio geriausias interneto draugas suplanavo ir įvykdė išpuolį savo mokykloje, patirtis, paskatinusi jį viešai papasakoti apie tai, kas vyksta kompiuterinių žaidimų bendruomenėse. Garso dokumentikoje analizuojama, kaip dvylikametis Viktoro draugas Džonas pradėjo planuoti išpuolį ir niekas jo nesustabdė, nors jis atvirai apie tai rašė kompiuterinių žaidimų entuziastų forumuose, bei pasakojama, kaip vyko išpuolis ir kokių klaidų padarė policijos tyrėjai.

Abejingų nepaliekančią garso dokumentikos perklausą papildė diskusija "Neapykantos kalba virtualumo eroje", moderuota Agnės Pakšytės, kuri pakvietė diskusijos dalyvius: Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos projektų vadovę Daivą Gylytę, "Vaikų linijos" projektų "Be patyčių" ir "Saugesnis internetas" koordinatorę Eglę Tamulionytę ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekaną Tomą Krilavičių pasidalyti mintimis ir įžvalgomis apie tai, kas yra neapykantos kalba, kokį poveikį ji daro, kaip technologijos padeda nuo jos valyti internetą ir kaip kiekvienas galime prisidėti, kad erdvės jai vešėti internete būtų kuo mažiau.

Neapykantos kalbos, kuri yra įtraukta į Baudžiamąjį kodeksą, pavyzdžių garso dokumentikoje "Geimeris: žmogžudystės planas" nuskambėjo labai daug: "Įprasta rašyti, kad tave užmuš arba, kad turėtum numirti", "Vienas vaikinas pavadino mane nigeriu", "Man sakė, kad manęs niekas nemyli ir galiu pasikart". Tai  tik keletas citatų iš geimerių tarpusavio bendravimo kalbos. Jų komunikacija forumuose pilna atviros, žiaurios neapykantos kalbos, kuria yra išreiškiamas ketinimas imtis prievartos, smurtauti. Klausytis jos iš šalies yra labai sunku ir baisu. Suprasti, ką jaučia jos adresatas, nepaprasta.

Daugelis komentatorių atsako taip ir nesulaukia, o tai išlaisvina, nes, atrodo, kad galima sakyti bet ką ir negalvoti apie padarinius.

Kuriamos priemonės, kurios identifikuoja neapykantos kalbą interneto erdvėje, tačiau riba, skirianti sarkastišką pajuokavimą nuo neapykantos kalbos, yra tokia plona, neryški, kad tampa sunku ją nubrėžti. "Neapykantos kalbos atpažįstamumo procesas interneto erdvėje automatizuojamas: diegiami filtrai, indikatoriai, kurie geba ją atpažinti, bet jie niekada nepakeis žmogaus, kuris identifikuoja šią kalbą greičiau už dirbtinį intelektą ir gali pranešti atsakingoms institucijoms apie pastebėtus pažeidimus", – pabrėžia T.Krilavičius.

Tačiau geimerių bendruomenėje neapykantos kalba yra tapusi norma. Be jos, kaip garso dokumentikoje sako Viktoras, nebūsi priimtas. Baimė būti atstumtam skatina prisitaikyti. "Ši norma galioja ne tik geimerių bendruomenėse, bet ir mūsų realybėje", – pažymi E.Tamulionytė. Socialiniai tinklai, komentarai naujienų portaluose – atviros erdvės neapykantos kalbai vešėti, kadangi daugelis komentatorių atsako taip ir nesulaukia, o tai išlaisvina, nes, atrodo, kad galima sakyti bet ką ir negalvoti apie padarinius.

Ar galima būtų tikėtis, kad, pavyzdžiui, socialiniai tinklai prisiims atsakomybę ir išspręs šią problemą? "Jei galėtų – išspręstų. Socialiniais tinklais naudojasi daugybė vartotojų iš viso pasaulio, kalbančių skirtingomis kalbomis, tad atpažinti neapykantos kalbą tampa labai sudėtinga. Be to, neapykantos kalba gali būti išreiškiama ne tik komentaru, bet ir simboliais, paveiksliukais, vaizdo įrašais. Sunku tikėtis visiškai automatizuoto neapykantos kalbos šalinimo sprendimo. Nors technologijos šios problemos neišspręs, bet jos gali padėti", – nuomone pasidalija T.Krilavičius.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės D.Gylytės, siekiant užkirsti kelią neapykantos kalbai, labai svarbus visuomenės sąmoningumas ir reakcija. "Edukacija, kas yra neapykantos kalba, kaip ji žeidžia tiek asmenis, tiek bendruomenes, yra būtina, – sako ji. – Neapykantos kalba žmoguje, kuris ją skleidžia, kyla iš jo paties patirčių. Jei smurtas yra toleruojamas namuose, jis plinta ir į kitas aplinkas. Žmonėms trūksta įgūdžių išreikšti savo frustraciją, todėl ji transformuojasi į neapykantos kalbą."

Tad, kalbant T.Krilavičiaus žodžiais, kiekvienam iš mūsų reikėtų dažniau galvoti, ką sakome interneto erdvėje, nepasiduoti emocijoms, elgtis atsargiai, nes informacija internete lieka amžinai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

N.

N. portretas
Anksčiau žinojau, kas yra neapykantos kalba, bet kai tikrus daugybę metų naudotus dalykų pavadinimus ėmė vadinti įžeidžiančiais - pasimečiau ir užsinorėjo keiktis.

liberastines propogandos pripompuotos merguzeles

liberastines propogandos pripompuotos  merguzeles portretas
vaikiski pakliedejimai... su tokiom uzzombintom kvailiukem ,aplamai diskutuot ,tai tas pat kas su siena kalbetis ... liberastinio bukumo etalonai...

Sodoma ir Gomora.

Sodoma ir Gomora. portretas
Taip,pavadinti iškrypėliu žmogų,sergantį iškrypimo liga,tai jau neapykantos kalba.Kaip nusakyti afrikiečio kūno spalvą,jei pasakysi, kad jis juodaodis,tai jau neapykanta? O apie žavią kubietę pasakius:"Kokia nuostabi šokoladinė mergaitė" -įžeisi ją ? Taip, lazda perlenkiama,daroma parodija iš "madagumo",iš pseudo orumo supratimo.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Pandemija padėjo atrasti savanorystę
    Pandemija padėjo atrasti savanorystę

    Europos Komisijos (EK) duomenimis, prieš kelerius metus savanoriška neatlygintina veikla padedant kitiems Lietuvoje užsiėmė tik 15 proc. gyventojų. Dabar nevyriausybinės organizacijos fiksuoja pandemijos metu išaugusį, savanoriauti p...

  • XXI a. vergovė
    XXI a. vergovė

    Darbo kodeksas vis laisvėja, o požiūris į nedirbančius gyventojus griežtėja. Ilgalaikiai bedarbiai, atsisakę dviejų darbo pasiūlymų, ne tik savo pašalpos nebegaus, bet ir nebebus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...

    1
  • Už lango – marazmų snygis
    Už lango – marazmų snygis

    Kiekvienas Lietuvoje zylioja kaip moka. Štai visų stilistų stilistas jau lygina miestų eglutes: viena graži, apie kitą – nė žodžio, o į kaimietiškas net nepažvelgė. Koks yra esminis grožio kriterijus, niekas nežino, bet, prasid...

    7
  • Galimybių paso kaina
    Galimybių paso kaina

    Galimybių pasą (GP) pasiskiepijus galima gauti nemokamai. Visi kiti variantai kainuoja. ...

    17
  • Gyvenimas gerės
    Gyvenimas gerės

    Kai normalūs Europos klubai dar tik ruošiasi svarbiausioms sezono kovoms, Lietuvos futbolininkai ramiai pakuojasi daiktus skristi į Egiptą. Arba Turkiją. Ar dar kur nors, kur galėtų ekonominiu režimu praleisti ilgai lauktas atostogas. ...

    3
  • Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis
    Plikledžio iššūkiai: kada traumos pripažįstamos darbinėmis

    Kasmet iškritus pirmajam sniegui ir ledui padengus kelius bei šaligatvius padaugėja nelaimingų atsitikimų. Retas žino, kad pakeliui į darbą ir iš darbo patirtos traumos gali būti pripažintos kaip draudiminiai įvykiai, už kuriuos ...

    1
  • Veganui trūko meilės
    Veganui trūko meilės

    Diskusijų skatinimo ir politinio korektiškumo pritvinkusiame pasaulyje į žmogaus proto bei valios pastangomis sukurtus branduolinius ginklus dažniausiai žvelgiama priešiškai, tačiau šios masinio naikinimo priemonės turi ir sa...

    5
  • Civilizacijos sutemos
    Civilizacijos sutemos

    Senesnė už rašytinę istoriją, egzistavusi daugelyje kultūrų ir baisesnė už karą, turbūt yra tik vergystė. Šiandien, minint Tarptautinę vergovės panaikinimo dieną, tenka pripažinti, kad šios civilizacijos gėdos atsisakyta it...

    7
  • Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?
    Ar daugiaaukštė stovėjimo aikštelė panaikins eismo bėdas Kauno centre?

    Prieš gerą mėnesį paskelbta, kad pačiame Kauno centre – tuščioje buvusio "Merkurijaus" kiemo vietoje – planuojama statyti 262 lengvųjų automobilių vietų daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Rangos darb...

    6
  • Olimpinė diplomatija
    Olimpinė diplomatija

    Pandemijos sukelta sporto kalendoriaus suirutė tęsiasi. Kitaip nei įprasta, per trumpesnį laiką, vienerius metus, būsime išgyvenę net dvi labai keistas olimpiadas. ...

    1
Daugiau straipsnių