Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys pokyčiai, suteiksiantys galimybę pasitraukti iš pensijų sistemos II pakopos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, iš pirmo žvilgsnio tikrai atrodo kaip gardus kąsnelis. Apie ką pagalvojama žymiai rečiau – kad už kiekvieną gardų kąsnelį tenka susimokėti.

Pinigai „iš oro“

Turbūt „gardžiausias kąsnelis“ po pensijos sistemos pakeitimų nuo kitų metų bus galimybė atsiimti pinigus iš II pakopos. Šią galimybę dauguma žmonių visai pagrįstai vertina kaip pinigus „iš oro“, bet tik nedaugelis įsigilina, ką tai reiškia iš tikrųjų.

Pirmiausiai derėtų įsisąmoninti, kad visos II pakopoje sukauptos sumos, kuri yra skelbiama pensijų kaupimo bendrovės tinklalapyje, atsiimti nepavyks. Iš jos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas, kurias galima rasti prisijungus prie „Sodros“ sistemos. Suma, gauta jas atėmus, ir bus ta, kurią galėsite atsiimti.

Taip pat ne visi atkreipia pakankamą dėmesį, kad pinigus „iš oro“ gauna ir kaupdami II pakopoje: kiekvieną mėnesį valstybė prisideda po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2024 m. ši suma siekė 364 eurus per metus, o kitais metais, prognozuojama, pakils iki 400 eurų. Tai gali atrodyti nedaug, bet II pakopa yra vienintelis taupymo instrumentas Lietuvoje, kuriame galima gauti 400 eurų „iš oro“.

Ilguoju laikotarpiu – kas ir yra kaupimo pensijai esmė – ši iš pažiūros nedidelė suma gali virsti dešimtimis tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, kaupiant 30 metų, net ir be investicinės grąžos, valstybės įmokų suma bus daugiau nei 10 tūkst. eurų. O pridėjus dar ir investicinį prieaugį, ši suma „iš oro“ dar labiau išauga.

„Pinigai daro pinigus“

Dar mažiau žmonių apmąsto – ar juo labiau pritaiko sau – frazę „pinigai daro pinigus“. Papildomo kaupimo pensijai atveju šis principas irgi veikia, nes pensijos kaupime įmokų dydis yra kur kas mažiau svarbus nei laikas. Būtent ilgalaikis nenutrūkstamas investavimas leidžia pasinaudoti vadinamuoju sudėtinių palūkanų efektu, kai pinigai ima uždirbinėti pinigus. Kaupimą nutraukus, nutrūksta ir šis akumuliatyvinio augimo mechanizmas.

Kaupimas pensijai veikia panašiai kaip lavina: pradžioje ji lėta, bet vėliau prieaugis ir efektas ima didėti eksponentiškai. Tarkime, žmogus turi sukaupęs 10 tūkst. eurų, kurių metinė vidutinė grąža – 7 proc. Jei šie pinigai fonde liktų dar 20 metų, su tokia pat grąža jie išaugtų iki daugiau nei 38 tūkst. eurų. Pasitraukus dabar, visa ši potenciali nauda dings.

Kokia bus senatvė, sprendžiame dabar

Dabar daromi sprendimai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau jie gali virsti labai konkrečiomis ir, kai kuriais atvejais, skaudžiomis pasekmėmis senatvėje. Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nutraukus kaupimą II pakopoje, pensijos pakeitimo norma gali sumažėti 15–20 proc. Tai reiškia, kad žmogus, kuris šiandien uždirba 1200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų II pakopoje) galės tikėtis tik apie 500–550 eurų.

Nors per mėnesį tai yra 150–200 eurų mažesnė suma, bet, pavyzdžiui, per 20 pensijos metų tai sudaro apie 36–50 tūkst. eurų prarastų pajamų – gerokai daugiau, nei galima gauti vienkartiniu atsiėmimu dabar.

LB taip pat prognozuoja, kad lietuvio, kuris pensijai papildomai apskritai nekaupia, vidutinė pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. bus 40 proc., o iki 2070 m. – vos 33 proc. Kitaip tariant, tikėtina, jog be papildomo kaupimo senatvėje teks išgyventi vos už 40 proc. (ar dar mažiau) dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.

Skaičiuotume centus?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakant papildomo kaupimo įgyvendinama asmens laisvė pasirinkti, taip pat atsiranda pinigų „iš oro“, su kuriais galime elgtis kaip tinkami. Tačiau realybėje šis sprendimas primena bandymą pasodinti medį, o po kelerių metų jį išrauti – dar nesulaukus vaisių.

Todėl prieš pasitraukiant iš II pensijų pakopos, verta sau užduoti paprastą klausimą: ar šiandien gauti keli tūkstančiai eurų verti to, kad senatvėje kas mėnesį skaičiuotume centus? Nes tuomet pinigų „iš oro“ tikėtis jau nebegalėsime.