Mat rugsėjis, kaip ir Kalėdos kelininkams, į miestą atėjo netikėtai. Akademiniu save vadinantis Kaunas, išdidžiai deklaruojantis, kad jaunimui čia gyventi gera ir patogu, niekaip nesumojo, kad rugsėjį to jaunimo ims ir padaugės. Gerokai. Vien Vytauto Didžiojo universitetas kokią daugybę studentų apgyvendino bendrabučiuose Kauno rajone, Akademijos miestelyje. Šis tapo tikru studentų miesteliu. Tik iš jo, žinia, miestą dar pasiekti reikia...

Mokslo metų pirmasis pirmadienis priminė studentiško rekordo šturmą – kiek tilps į 18-ojo maršruto autobusą? „Įkvėpkim ir iškvėpkim vienu metu!“ – šmaikštavo prie langų ir kėdžių priploti jaunuoliai. Kantrioji autobuso vairuotoja, kiekvienoje stotelėje tutindama per siūles braškantį autobusą, vis beldėsi į važiuojančiųjų sąžinę: „Dar pasispauskit, dar truputėlį!“ Tačiau autobusas – ne stebuklinga pirštinė, pasakoje sutalpinusi visus miško gyventojus. Per karantiną išretinto 18-ojo maršruto transportas visą šią savaitę pūškuoja kaip tie rekordų siekiantys autobusai. Ankšta ne tik piko valandomis – ir vakarais. Juk studentams dar ir pramogų mieste norisi.

Rugsėjis, kaip ir Kalėdos kelininkams, į miestą atėjo netikėtai. Akademiniu save vadinantis Kaunas niekaip nesumojo, kad rugsėjį to jaunimo ims ir padaugės.

Lietuvoje sovietų okupacijos metais už gerą sportinį pasirengimą buvo dalijami PDG (pasirengęs darbui ir gynybai) ženkleliai. Matyt, Kauno valdžia ketina įsteigti panašius studentams už gerą fizinį pasirengimą ir ištvermę: kiek iškybosi ant skersinio autobuse, kiek išstovėsi ant vienos kojos, kiek išbūsi nesulindęs kaimynui po pažastimi ir t.t.

Netekusieji kantrybės studentai pusvelčiui prisipirks senų (ir taršių!) automobilių, kad tik nereikėtų kaip šprotams skardinėse pakuotis. Ir pabandykim paaiškinti jiems apie gražias Europos miestų tendencijas mažinti automobilių, pasiūlant persėsti į viešąjį transportą. Užsijuoks negyvai. Europos kultūros sostinėje viešojo transporto kultūra yra užribyje.