Prognozių keliai ir klystkeliai

  • Teksto dydis:

Sušvelninus karantino sąlygas, gegužės viduryje turėtų būti aptinkamas vos vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis per dieną, o iš viso aptiktų sergančiųjų jau bus likę mažiau nei 100. Tokias prognozes pateikė šalies mokslininkai. Jų parengtas interaktyvus matematinis modelis realią padėtį nuspėjo iki šiol tiksliausiai iš visų, skelbtų Lietuvoje.

Džiuginančios prognozės

Pasak tikimybinį imitacinį modelį sukūrusios mokslininkų grupės vadovo, VDU Matematikos ir statistikos katedros profesoriaus Juozo Augučio, labai tikslioms prognozėms reikia didelio kiekio patikimų duomenų, kurių balandžio pradžioje dar trūko.

Vis dėlto mokslininkų komandos pasirinktas imitacinis modelis leido efektyviai išnaudoti turimą informaciją apie pandemijos pradžią ir karantino eigą Lietuvoje.

Remiantis šio modelio duomenimis, net ir įvedus karantino sušvelninimus, nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius ir toliau mažės, tačiau po keletą susirgimo atvejų per dieną dar bus iki gegužės pabaigos.

Taip pat gali pasitaikyti ir lokalinių židinių.

"Dėl sumažėjusių atpažintų atvejų skaičiaus kyla pavojus prarasti budrumą ir nebesilaikyti pagrindinių karantino sąlygų. Tam tikras skaičius COVID-19 infekciją turinčių žmonių išliks dar ilgesnį laiką. Todėl nustojus saugotis užsikrėtimų skaičius vėl pradėtų augti", – įspėjo profesorius.

"Artimiausiu metu pasirodys testų, kurie bus atliekami atsitiktinai pakviestiems bei atvykusiems į mobiliuosius testavimo punktus gyventojams, rezultatai. Jie tiksliau parodys, kokia užsikrėtusiųjų dalis turi besimptomę ligos eigą, koks gyventojų procentas jau yra persirgęs COVID-19 ir galbūt jau turi imunitetą. Šie duomenys bus labai svarbūs karantino nutraukimo strategijai ir kitoms pandemijos bangoms prognozuoti", – atkreipė dėmesį J.Augutis.

Informacija – itin svarbi

Netikėtai užgriuvusi COVID-19 viruso pandemija iškėlė daug klausimų: kada tai baigsis? Kada bus pikas? Kada pradės mažėti? Kas bus, jei sušvelninsime karantiną?

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, mokslininkai ir tyrėjai ėmėsi kurti modelius, kurie atsakytų į keliamus klausimus.

"Kad būtų galima reiškinį modeliuoti, reikia apie jį turėti kiek įmanoma daugiau informacijos. COVID-19 atveju, informacijos apie viruso plitimą trūksta iki šiol. Tiksliau tariant, trūksta patikimos informacijos", – teigė J.Augutis.

Pasak jo, tokiems reiškiniams kaip virusų plitimas prognozuoti dažniausiai naudojami dviejų rūšių modeliai: deterministiniai ir tikimybiniai.

Remiantis apibendrintais duomenimis apie viruso plitimą, sudaromos lygtys ir jų sistemos, kurios išreiškia viruso plitimo dėsningumus ir įvairių veiksnių įtaką galutiniam rezultatui.

Išsprendus šias lygtis, gaunami sprendiniai, kurie nusako infekuotų žmonių skaičiaus kitimą, sunkių ligonių dinamiką ir kitas pandemijos charakteristikas.

Įžvalgos nebuvo tikslios

Pirmasis toks deterministinio prognozavimo modelis Lietuvoje pasirodė balandžio 3 d., o jį sukūrę matematikai prognozavo, kad realistiniu scenarijumi vystantis pandemijai jos pabaigoje nustatytų užsikrėtusių gyventojų skaičius pasieks 4,5 tūkst., o pesimistiniu – beveik 6 tūkst.

Buvo prognozuota, kad mirčių skaičius sieks 200–250, o pandemija savo piką pasieks gegužės viduryje.

Kaip žinoma, šios prognozės nepasitvirtino ir balandžio 14 d. jos buvo pakeistos, prognozuojant, kad nustatytų susirgimų skaičius sieks 2 344, pandemijos pikas bus gegužės pradžioje, o užsikrėtusiųjų skaičius per šeštąją pandemijos savaitę (balandžio 13–19 d.) pasieks beveik 500.

Realybė parodė, kad ir šios prognozės vis tiek liko tolimos nuo tikrovės ir jas vėl reikia tikslinti.

Dar vienas deterministinis modelis buvo pristatytas balandžio 8 d. Remiantis juo, pagal pesimistinį scenarijų buvo prognozuojama nuo 2 200 iki 2 700 užsikrėtusiųjų, o jei karantino sąlygos nebūtų švelninamos – 1 100–1 500.

Anot modelio autorių, sušvelninus karantiną, balandį infekuotų gyventojų skaičius galėjo siekti ir 20 tūkst.

Balandžio 23 d. prognozės buvo atnaujintos ir paskelbta, kad gegužės pirmosiomis dienomis nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius sieks 40–50 atvejų per dieną.

Taip pat buvo numatoma, kad balandžio 25–29 d. Lietuvoje galbūt pasireikš antroji susirgimų banga. Tačiau nei Velykų savaitgalis, nei pirmieji karantino sušvelninimai šių prognozių nepatvirtino.

Taigi, pasirodė, kad deterministiniais modeliais prognozuoti COVID-19 pandemijos eigą Lietuvoje nėra taip paprasta.

Daug arčiau tiesos – tikimybinio imitacinio modelio rezultatai. Balandžio 9 d. paskelbto modelio prognozės iki šios dienos gana tiksliai nusako tiek bendrą, tiek ir vienos dienos atpažintų infekcijos atvejų skaičius.

Gegužės 3 d. modelis prognozavo, kad bendras nustatytų infekuotų žmonių skaičius bus 1 462, o atpažintųjų skaičius per parą sieks 5 atvejus. Šie skaičiai jau buvo artimi tikrovei.

Gegužės 2 d. buvo nustatyti 7 nauji atvejai, o gegužės 3-iąją – tik 4. Bendras atpažintų sergančiųjų skaičius iki gegužės 3 d. buvo 1 410.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kas šiandien taptų prezidentu
    Kas šiandien taptų prezidentu

    Pernai šios dienos Lietuvoje alsavo politiniu karščiu. Beveik iki paskutinės minutės nebuvo aišku, kas – Gitanas Nausėda ar Ingrida Šimonytė laimės prezidento rinkimus. ...

    9
  • Singuliariumo link
    Singuliariumo link

    Vienas mėgstamiausių mano režisierių Paulo Sorentino, savo juostose nagrinėjančių paties Dievo įsikišimus į fizinę žmonių realybę, veikėjo žodžiais yra pasakęs, kad tik didžiausiems nelaimėliams ir silpnatikiams yra reikalingi stebukl...

    2
  • Leisimės ant žemės
    Leisimės ant žemės

    Po keleto dienų 300 drąsiausių ir nekantriausių sporto aistruolių užpildys Marijampolės stadiono tribūnas. Rytoj, pirmoji iš sporto čempionatų, į aikštes grįžta Lietuvos futbolo A lyga. Tačiau Vilniaus derbis LFF stadione tarp "...

    1
  • Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase
    Žudiko bliuzas. Šūviai Dalase

    Išaušo 1963 m. lapkričio 22-osios rytas. Sakoma, kad oras tą dieną Dalase (Teksaso valstija) buvo niūrokas, tačiau nusileidus JAV prezidento Johno Fitzgeraldo (1917–1963) lėktuvui, debesys virš konservatyvumu garsėjančio kra&...

    2
  • Agento „Alksnio“ fikcija
    Agento „Alksnio“ fikcija

    Lygiai prieš 20 metų savo žemiškąją kelionę baigė kardinolas Vincentas Sladkevičius, amžinojo poilsio atgulęs Kauno arkikatedroje bazilikoje. ...

    1
  • Brangių šaltibarščių nelaisvėje
    Brangių šaltibarščių nelaisvėje

    Seniai jutome tokį kelionių alkį, koks mus užklupo kovo viduryje, kai pernakt užsitrenkė valstybių sienos. Nors karantino gniaužtai veriasi pirštas po piršto, galime nesivarginti svajonėmis apie įprastas gyvenimo vėžes, kurios po keli...

    1
  • Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės
    Lietuva atsigauna greičiau nei Baltijos kaimynės

    Karantino sustabdyta Lietuvos ekonomika, panašu, jau grįžta į prieš pandemiją buvusį lygį, pastebi „Swedbank“ ekonomistai. Išanalizavus „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenis pirmosiomis gegužės savaitėmi...

    3
  • Šešėliai šešėlyje
    Šešėliai šešėlyje

    Ne visi ir ne viskas laikosi mūsų šalies taisyklių, nors eina vienuoliktoji koronaviruso savaitė. Saulė, lyg nebūtų jokių karantinų, kaip ir kasdien vis dar teka be kaukės. Ir dar šešėlį meta kiekvienam. Nors ši paskutin...

  • Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes
    Apie chirurgų sėkmes ir nesėkmes

    Nesėkmės – tai ne tas pats, kas klaidos. Nesėkmės tiesiog nutinka. Jų padariniai gali būti įvairūs – per didelis randas ar supūliavęs pjūvis, neprigijęs persodintas organas ar mikrochirurginis lopas, sunkiausiais atvejais – pacien...

    2
  • Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės
    Ekonomistas N. Mačiulis: neiššvaistykime geros krizės

    Šią krizę Lietuva, kaip ir kitos Baltijos ir Šiaurės šalys, pasitinka daug stipresnė, labiau subalansuota ir geriau pasiruošusi atremti trumpalaikius ekonominius sunkumus. Tačiau ne visos valstybės pasinaudos unikalia galimybe...

Daugiau straipsnių