- Leonas Dykovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bene kiekvienos Afrikos ir Azijos tautelės atstovai savo širdyse tiki, kad kadaise jų protėviai sukūrė ir valdė galingą imperiją, besitęsusią nuo jūros iki jūros. Kiekviena tautelė taip pat turi savo antipodus (amžinus priešininkus, konkurentus, engėjus, pavergėjus ir varžovus).
Kiekvienos jų ideologinėje atmintyje galima rasti pasakojimų apie visai valstybei ir tautai svarbius karus, sukilimus, riaušes, po kurių buvo įtvirtintas pavergėjų jungas (arba atvirkščiai – padėti pamatai savarankiškumui).
Kiekvienoje valstybėje galima rasti kankinių, kuriuos kažkas nušovė, primušė, išvežė, pakorė arba kurie susidegino patys. Kraujo auka ir protėvių žygdarbiai yra du kertiniai akmenys, ant kurių statoma kiekvienos tautos savimonė bei orumas.
Liūdna tėra veikiausiai tai, kad tik nedaugelio tautų atstovai turi tokius stiprius pautus, kad veržtųsi versti kalnus, džiovinti vandenynus ir teiktųsi primesti savo valią, gyvenimo ir mąstymo būdą kitoms etninėms grupėms. Mūsų laimei (ar nelaimei) rusų tauta – viena jų.
Rusijos Federacija – viena didžiausių pasaulio valstybių, kurios pasienis ribojasi su Rytų ir Šiaurės Europa, Arktimi, Šiaurės Amerika, Ramiuoju vandenynu, Rytų, Pietryčių ir Centrine Azija bei Artimaisiais Rytais.
Nors ši valstybė dažniausiai siejama su rusiškai kalbančiais ir stačiatikybę išpažįstančiais slavų kilmės žmonėmis, joje taip pat gyvena totoriai, čečėnai, baškirai, čiuvašai, avarai, armėnai, ukrainiečiai, darginai, kazachai, kumykai, kabardinai, ingušai, lezginai, osetinai, mordviai, jakutai, azerai, buriatai (apie juos buvo daug kalbama per specialiąją operaciją), mariai, udmurtai, tadžikai, uzbekai, tuviai, Krymo totoriai, čerkesai ir t. t.
Nuo etninio ir lingvistinio margumo jau raibsta akys, tačiau religijų, tikėjimų ir kultų gausa bei įvairove Rusija veikiausiai pranoktų net ir provincijos šokių ansamblio „Raiboji antelė“ trupės užkulisiuose verdantį gyvenimą.
Religinis, etninis ir lingvistinis margumas, kaip ir federacinė valstybės valdymo sistema, dažniausiai liudija apie imperialistinio pobūdžio praeitį ir su ja susijusių politikų svajones sukurti milžinišką pasaulį, po viena vėliava galintį priglobti slavus, germanus, tiurkius mongolus, krikščionis, musulmonus, pagonis ir budistus.
Ar galima teigti, kad ruso, kaip ir amerikiečio, kino, vikingo, romėno, brito sąvoka yra gerokai platesnė nei italo ar švedo? Ar galima kelti versiją, kad ji reiškia ne vien priklausomybę konkrečiai etninei grupei, bet ir tam tikrą gyvenimo bei mąstymo būdą?
Nors šiuolaikinės Rusijos susiformavimą labiausiai derėtų sieti su Maskvos girias ir pelkynus valdžiusių aristokratų iškilimu (XIII–XVI a.), nacionalistinio požiūrio besilaikantys ekspertai kone visada Rusijos valstybingumo pradžią sieja su Kijevo Rusia bei mitologizuotu skandinavų kilmės herojumi Riuriku, veikiausiai gyvenusiu IX a.
Pasakojimams apie Kijevo Rusią ir Riuriką daug dėmesio skiria ir specialiosios operacijos propagandistai, tuo siekdami nutiesti ideologinius ryšius tarp Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos ir pateisinti šiuolaikinę Kremliaus užsienio politiką.
Itin svarbu ir tai, kad Riurikas veikiausiai buvo vikingas (jeigu jis apskritai egzistavo), o vikingai, kaip turbūt visiems žinoma, jau yra savotiškas prekės ženklas, su kuriuo sieti savo šaknis daug kam norisi.
Iškasenų ekspertai tvirtina, kad apie pirmųjų žmonių pasirodymą dabartinėse Rusijos Federacijos žemėse liudijantys įrodymai siekia bene pačius ankstyviausius paleolito (senojo akmens amžiaus) laikus. Rusijoje taip pat yra aptikta ir neandertaliečių veiklos pėdsakų, taip pat šios rūšies žmonių kryžminimosi su kitomis rūšimis įrodymų, tačiau tai su specialiąja operacija veikiausiai nėra susiję.
Ekspertai taip pat daug dėmesio skiria vadinamajai Ponto stepei, besidriekiančiai Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano žemėse. Viena versija teigia, kad būtent iš čia kilo indoeuropiečių kalbomis burbančių žmonių protėviai.
Taip pat manoma, kad dabartinėse Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos žemėse daugelį amžių gyveno vadinamieji rytų slavai, kurių egzistenciją, matyt, veikė Bizantijos imperija bei įvairiausios karingos klajoklių gentys (pvz., chazarai).
Pasak legendų, antroje IX a. pusėje rytų slavų genčių atstovai, trokšdami, kad juos valdytų griežtas ir teisingas lyderis, pasikvietė pas save skandinavą Riuriką (Rytų Europoje vikingus vadino variagais) ir du jo brolius.
Broliai greitai mirė ir Riurikas tapo vienvaldžiu valdovu. Bekeliaudami į Bizantijos sostinę Konstantinopolį, Riuriko karvedžiai aptiko chazarų valdytą miestelį (tai veikiausiai buvo dabartinis Kijevas). Gyvenvietę jie užpuolė ir, išviję chazarus, pavertė ją variagų nuosavybe. Taip esą buvo įkurta Kijevo Rusia ir padėti šiuolaikinių Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos valstybių pamatai.
Naujoji valstybė praturtėjo dėl kailių, vaško, medaus ir vergų prekybos. Ji taip pat kontroliavo svarbius prekybos kelius, jungiančius Baltijos jūros regioną su Artimaisiais Rytais, o jos atstovai pradėjo rengti reidus į Bizantijos imperijos žemes, tad galiausiai Rytų Romos valdovai ėmė siųsti į slavų žemes krikščionių misionierius.
Antroje XI a. pusėje politinė Kijevo Rusios saulė pradėjo leistis. Valstybę vis labiau vargino didžiūnų ir klanų vidaus kovos dėl valdžios, o galiausiai (XIII a. pirmojoje pusėje) Kijevo Rusią nusiaubė Temudžino (1162–1227) anūko Batu (1205–1255) vedami mongolai, paversdami jos aristokratus duoklę Aukso Ordai mokančiais pastumdėliais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime1
Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...
-
Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?
Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...
-
V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas97
Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...
-
Prie altorių – barzdoti ir su nuometais12
Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...
-
Teisė turėti teisę2
Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga
Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4
Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiai
Kaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Įkopti į Everestą1
Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...
-
Audros nuojauta
Antrąja pasaulio karine jėga save vadinusi šalis, kuri bene dešimtmetį putodama žadėjo pakartoti Berlyno šturmą, parodė tesugebanti per dešimt mėnesių užimti už Alytų mažesnio ploto miestą, paklodama 100 tūkst. galv...