Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? Turbūt dėl to visai nekeista, kad, klimato aktyvistams ir mokslininkams pradėjus garsiai aptarinėti grėsmes, kai kurie reaguoja tarsi į pasaką apie skęstančiu apsimetantį kiškelį – kai jau skendo iš tikrųjų, niekas nebetikėjo ir negelbėjo.

Po neseniai Gretos Thunberg rėžtos kalbos planetos galingiesiems pasaulis susiskaldė į dvi stovyklas. Vieni panikuoja dėl liūdnų ateities prognozių, kiti perka lipdukus su užrašu "Fuck you, Greta!" ir klijuoja prie savo galingų visureigių išmetamųjų vamzdžių.

Nuomonių apstu įvairiausių: nuo spekuliacijų, kad jauna mergaite kažkas gudriai manipuliuoja, iki prunkštavimų, jog aršiajai gamtos gynėjai vertėtų grįžti į mokyklos suolą, o rimtais reikalais leisti užsiimti suaugusiesiems. Tačiau realybė sufleruoja, kad tie rimti suaugusieji ilgą laiką nelabai ir žinojo, ką daro, arba tiesiog rinkosi užmerkti akis į savo veiksmų padarinius.

Pastebiu, kaip sąmoningesni mano draugai, susilaukę vaikų, kardinaliai pakeičia požiūrį į aplinkos tausojimą. Tai, ką anksčiau traktavo kaip ekoisterikų nesąmones, dabar patys skrupulingai daro: šiukšles rūšiuoja ir kavą iš daugkartinių bambukinių puodukų geria. O nemaža dalis pažįstamų kol kas apskritai nusiteikę neturėti atžalų. Viena pagrindinių priežasčių – baimė į gyvenimą paleisti žmogutį, kuriam žiloje senatvėje niekas nepaduos stiklinės vandens.

Moralizuoti ar įkalbinėti kitus tapti skarotais veganais, šampūnu neplaunančiais galvos, nei noro, nei teisės neturiu.

Ne dėl vienišumo, o todėl, kad vandens nebebus. Ir čia, beje, ne paiki svaičiojimai, o labai tikėtina įvykių seka. Vadinamajai day zero (dienai, kai dėl vandens trūkumo atjungiami vamzdynai) į akis jau šiandien žvelgia kai kurie planetos didmiesčiai. Tad visai logiška interpretuoti vaikų gimdymą tarsi šiaudinės pašiūrės statymą paplūdimyje, kai matai atriedant cunamio bangą. Ir, tiesą sakant, tada klausimas "How dare you?" ("Kaip jūs drįstate?") tiems, kurie atsisako keisti savo elgesį dėl visagalių kupiūrų, neatrodo toks jau neracionalus.

Tikrai nepretenduoju į Metų gamtininkės titulą, o tvaraus gyvenimo link be jokių abejonių turiu kur tobulėti. Mano automobilis benzininis, vargu ar sugebėčiau iš raciono visiškai išbraukti jautieną, o net dabar, kai kompiuteriu renku šį tekstą ir man visiškai pakaktų jo skleidžiamos šviesos, šalia įjungtas šviestuvas. Todėl moralizuoti ar įkalbinėti kitus tapti skarotais veganais, šampūnu neplaunančiais galvos, nei noro, nei teisės neturiu.

Vis dėlto kai kurie pamatyti dalykai ir man kelia beviltiškumo dėl svetimo abejingumo jausmą. Pavyzdžiui, įprotis parduotuvėje kiekvieną perkamą prekę dėti į atskirą plastikinį maišiuką – taip ir norisi iškratyti iš to maišelio vienišą bananą, užmauti personai ant galvos bei apspaudus kaklą palaikyti minutę kitą. Gal tada tokie pirkėjai suprastų, kaip jaučiasi vandenynų fauna, plaukiojanti tarp vieną kartą panaudotų, o paskui šimtmečiais nesuyrančių plastiko maišelių, šiaudelių, buteliukų ir kitokio šlamšto.

Pikčiausia ne tik dėl to, kad dalis visuomenės tradiciškai mąsto "po manęs nors tvanas" ir nė nebando domėtis alternatyvomis. Pavyzdžiui, jau kurį laiką beveik neperku vandens buteliukuose, o kasdien gertuvę prisipilu iš čiaupo. Stengiuosi rankinėje visada turėti medžiaginį maišą, jei nuspręsčiau užsukti apsipirkti maisto. Jei kur nors nešuosi sumuštinį ar vaisių, dedu jį į maišiuką iš popieriaus, o ne suku į maistinę plėvelę. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad dėl šitų menkučių pokyčių nejuntu absoliučiai jokio diskomforto. Tiesiog ramiau miegu žinodama, kad per metus kur nors nenugula keli kubiniai metrai mano išmestų amžinų šiukšlių. Todėl ir apmaudu suprasti, kad tvariau gyventi kai kuriems trūksta ne laiko, energijos ar pinigų, o paprasčiausio noro.

Vienas mylimiausių mano visų laikų komikų George'as Carlinas mirė dar 2008-aisiais, kai ekologija viešajame diskurse buvo gerokai retesnė tema nei šiandien. Tačiau viename savo pasirodyme jis sugebėjo labai tiksliai įvardyti komunikacijos spragą, dėl kurios dažnas tiesiogine tų žodžių prasme pasirenka nusispjauti ant viso pasaulio. G.Carlinas juokavo, kad planeta milijardus metų išlieka, nepaisant asteroidų smūgių, ugnikalnių išsiveržimų, didžiulių gaisrų, ledynmečių ir kitų nelaimių, o žmonija manosi esanti jai grėsminga. "Planeta niekur nedings, – sakė jis. – Dingsime tik mes."



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,dar neVISKA paSAKIAU i TEMA...,

...,dar neVISKA paSAKIAU i TEMA..., portretas
JUS labai GRAZI MERGAITE...,labai TRUMPAI apie SAVE!!! ir SAVO YPATUMUS...,MAN!!! labai paTINKA GRAZIOS MERGINOS ir MOTERYS...,neLABAI grazios PATINKA,bet...neLABAI...,tai TIEK labai TRUMPAI paPILDOMAI I TEMA... TASKAS

...,man!!! IDOMU buvo suZINOT kiek JUMS METU...,

...,man!!! IDOMU buvo suZINOT kiek JUMS METU..., portretas
jums VISKAS pries AKIS...,rasykite,rasykite ir dar KARTA RASYKITE...,rasymas labai LAVINA PROTA ir ugdo MUS kaip ASMENYBES...,AS!!! labai megstu SAVE!!! paTEIKTI per SPAUDA...,esu SENAS SPAUDOS VILKAS...,perejes VISUS SPAUDOS PORTALUS...,kaip GERIAUSIAS tarp PACIU GERIAUSIU TEKSTU AKCENTUOTOJAS su STABILIAI pasiSEKUSIAIS TRUPAISIAIS AKCENTAIS IDOMIAUSIEMS TEKSTAMS...,paskutiniu METU APSIREISKIU Kauno dienoje...,tai TIEK apie SAVE kaip KURIKA ir ASMENYBE labai nesiGYRDAMAS,bet ir labai nesiKUKLINDAMAS...,sekmes!!! JUMS kuryboje...,su PAGARBA ir MEILE NUOSIRDZIAI JUSU... TASKAS

Anonimas

Anonimas portretas
Jau daug metų darau tą patį, kaip panelė rašo. Ir maišelį pirkiniams turiu, ir vandenį leidžiu iš krano ir stengiuosi mažiau visko vartoti, t.t. Tai išeina, kad esu labai pažangus ? Bet vis vien sakau fcuk you, Greta, nes tokios rėksmingos kvaišos dar reikia paieškoti su žiburiu....
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Netikra rinktinė
    Netikra rinktinė

    Mūsų tautos pasididžiavimas – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vargais negalais prasmuko į 2022 m. Europos čempionatą. Arba kaip pasakytų gerbiami krepšinio žmonės: "Na ką, profikai, jobtararai, primakalavot." ...

    2
  • Beklaidžiojant konspiracijų teorijų labirintais
    Beklaidžiojant konspiracijų teorijų labirintais

    Ar kada susimąstėte, kuo tikrai negalėtumėte patikėti? Gyvename iš tiesų įdomiu laiku, kurį mąstytojai vadina posttiesos epocha. Tai laikas, kai teigiame nebetikintys niekuo, bet kartu galime patikėti viskuo. Kadais gaudavę santykinai patikri...

  • Karūna amatui
    Karūna amatui

    Vyresniosios kartos pedagogai dar nepamiršę sovietmečio profesinio orientavimo ypatumų. Mokyklų vadovams įsisopdavo galvos, kai išmušdavo valanda įvykdyti prioritetiniu laikyto profesinio orientavimo planą, o klasių auklėtojams &n...

  • Raudonojo Kimo krikštas
    Raudonojo Kimo krikštas

    Manoma, kad 1945 m. gruodį sovietai Kim Il-sungą (1912–1994) paskyrė Korėjos komunistų partijos filialo galva pusiasalio šiaurėje. 1946 m. sausį sovietų simpatijų siekęs Cho Man-sikas (1883–1950) buvo suimtas, o tų pačių metų v...

  • Sunki taikdario misija
    Sunki taikdario misija

    Aušta rytas Sakartvelo. Ateina laikas statyti tiltus, griauti sienas, kurti bendrą ateitį. Lietuviai niekada nepaliko kartvelų vienų, net sunkiausią valandą. ...

    4
  • Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?
    Kaip toli gali nukeliauti oro tarša?

    Šiomis dienomis buvome perspėti riboti buvimą lauke – didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra padidėjusi aerozolio (kietųjų) dalelių ir azoto oksidų koncentracija, pasitaikė atvejų, kuomet viršijamos šių teršalų ribin...

  • Praėjo vieneri metai, kas toliau?
    Praėjo vieneri metai, kas toliau?

    Praėjo vieneri metai nuo tada, kai Europą pradėjo siaubti Sars-Cov-2 virusas ir jo sukeliama COVID-19 liga, privertusi užsidaryti valstybes, apriboti gyventojų mobilumą bei ekonominę veiklą. Per šiuos metus Lietuva tapo lydere dviejuose reitingu...

    1
  • Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?
    Psichologinės pagalbos reikia šveicarams, bet ne mums?

    Prieš keletą dienų Šveicarijoje įsikūrusio Berno universiteto psichiatrijos klinikos vadovai paskelbė bauginančią statistiką. Įstaigos teikiamų paslaugų paklausa auga drastiškai. Skaičiuojama, kad vien skubių atvejų skaičius...

    2
  • Atsirūgusi inkvizicija
    Atsirūgusi inkvizicija

    Seniai bešėlo tokios aistrų audros, kokios kilo dėl taip ilgai lauktos vakcinos nuo koronaviruso. Argumentų fronto linija perskyrė sutuoktinius, supriešino vaikystės draugus, brolius, tėvus ir vaikus. Sąjungininkais ūmai tapo kitame kont...

    1
  • A. Žukauskas nusipelnė apkaltos
    A. Žukauskas nusipelnė apkaltos

    Duodamas priesaiką Lietuvos Respublikos Seimo narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai tarnauti Lietuvos žmonių gerovei. Ar sulaužęs savo priesaiką asmuo gali toliau būti Seimo nariu? Manau, kad La...

    3
Daugiau straipsnių