Nuo Naujųjų įsigaliojo tvarka, pagal kurią apie pusė milijono gyventojų pensijai kaups daugiau. Didžiąja dalimi tai – žmonės, kurie 2013 metais pasirinko kaupimui prisidėti papildomai iš savo kišenės, ir prisijungė prie 2+ sistemos. Šių žmonių kaupimui „Sodra“, kaip ir anksčiau perves 2 procentų dydžio „Sodros“ įmokų dalį, pats žmogus turės skirti 2 procentus savo darbo užmokesčio, o valstybė jo kaupimui perves 2 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą. Šių žmonių taupymas senatvei, galima sakyti, sugrįžo į prieškrizinį lygį. Tiesa, ne tokiomis palankiomis sąlygomis, kaip iki 2009 metų.

Kaupimas pensijų fonduose per vienuolika savo gyvavimo metų spėjo praeiti ugnį ir vandenį. Kaupimui skirta „Sodros“ įmokų dalis buvo palaipsniui didinama nuo 2,5 proc. 2004 metais iki 5,5 proc. 2007-aisiais. Prasidėjus krizei, 2009 metais, įmokos į pensijų fondus buvo sumažintos iki 3 proc., po to – iki 2 proc., o 2012 metais – iki 1,5 proc. Kai ekonomikos rodikliai tapo panašūs į prieškrizinį lygį 2013 metais, įmokos į pensijų fondus, deja buvo pakeltos tik iki 2,5 proc.

Žmonėms tada liepta pasirinkti, ar šie nori visai nustoti kaupę ir gali grįžti į „Sodrą“, ar jie renkasi likti su nediduke 2,5 proc. įmoka, ar imasi kaupti papildomai iš savo kišenės su sąlyga, kad dar prisidės ir valstybė. Taigi, iš milijono šimto tūkstančių buvusių pensijų fondų dalyvių, į „Sodrą“ grįžo apie 24 tūkstančiai, didžioji dalis – apie 700 tūkstančių liko kaupti po 2,5 proc., o apie 350 tūkstančių pasirinko kaupti papildomai. Jų gretas papildė naujieji darbo rinkos dalyviai, kurie dabar turi du pasirinkimus: arba kaupti prisidedant iš savo kišenės, arba pasikliauti tik „Sodra“.

Talžytiems, daužytiems pensijų fondams konkuruoti su nuolat gelbėjama „Sodra“ – sunku. Labai lėtai gausėja informacijos apie kaupimo rezultatus. Lietuvoje jau veikia nebe viena, o dvi pensijų anuitetus mokančios draudimo bendrovės – pagaliau atsirado bent šiokia tokia konkurencija. Pensinio amžiaus sulaukusių žmonių, kuriems atsiranda prievolė įsigyti anuitetą, nėra daug – apie 300. Taip yra todėl, kad kaupimas dar jaunas, o dalis asmenų iš pensijų fondų atsiima vienkartinę išmoką. Lietuvos bankas skelbia nuo kokios sukauptos sumos yra privalomas anuitetas. Ši suma priklauso nuo į pensiją išeinančio asmens amžiaus. Kuo jaunesnis asmuo eina į pensiją, tuo didesnė suma, nuo kurios jis privalo įsigyti anuitetą. Pavyzdžiui, 62 metų asmeniui, ši suma yra 12,158 eurai.

Anuitetus jau įsigiję asmenys gali pasidžiaugti priedu prie „Sodros“ pensijos, kuris vidutiniškai siekia daugiau nei 60 eurų, nors yra asmenų, kas mėnesį gaunančių 100 ar net 200 eurų papildomos pensijos. Svarbu tai, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos, skirtingai nuo „Sodros“, yra paveldimos. Galima rinktis ir paveldimą anuitetą. Kitaip tariant, tai – žmogus turtas, jo santaupos.

Pensijų kaupimui skirtas įmokos dydis iš „Sodros“ nuo 2020 m. turi būti padidintas iki 3,5 proc. Reikia tikėtis, kad politikams, o ir žmonėms užteks išminties suprasti, kad būtent kaupimas ir investavimas, o ne pinigų perskirstymas per „Sodrą“ yra tikrasis žmonių gelbėtojas senatvėje. Taip, dar silpnas, taip, dažnai ujamas, bet „Trijų karalių“ 2+2+2 stiprinamas jis tikrai turi ateitį.