- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį paviešintas Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pareiškimas, kuriuo suabejota buvusių sovietinių valstybių suverenitetu, jau sulaukė atitinkamos ne tik šalių, kurias turėjo omenyje Lu Shaye, reakcijos. Norisi tikėti, kad taip pat žaibiškai būtų reaguota net tokiu atveju, jei Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą ir savo tankų riaumojimu nebūtų pažadinusi mūsų sąjungininkų, dešimtmečius skendusių iliuzijoje, kad niekas niekada nebesikėsins perbraižyti Europos valstybių sienų.
Pasisakė ir Kinija, atsiribodama nuo savojo diplomato žodžių, tarsi pastarasis turėtų teisę ne tik kalbėti, bet pirštą judinti be nurodymo iš Pekino. Kaip derėtų suprasti Lu Shaye, Pekinas, žinoma, neatsakė. Sakyti nieko nepasakant, naudoti net ne šių dienų diplomatijos parazitais tapusius daugiaprasmius eufemizmus, bet daugiaaukščius rebusus – išskirtinis Kinijos viešosios komunikacijos bruožas. Todėl Lu Shaye pareiškimą galima laikyti ne tiek žodiniu pasikėsinimu į mūsų regiono valstybių suverenumą, kiek ženklu, kad Pekinas keičia amplua.
Kinija nebenori būti laikoma tik ekonomine milžine ir pretenduoja į politinės supervalstybė statusą.
Iki šiol Kinija tarptautinėje arenoje veikė kaip ekonominis žaidėjas. Ji savo įtaką plėtė lipniosios galios priemonėmis. Ekonominių sunkumų patiriančioms Vidurio Azijos ar Afrikos šalims suteikdama ilgalaikes paskolas, perimdama ištisų ūkio šakų kontrolę. Europą bandė supančioti projektu dviprasmišku pavadinimu „Viena juosta, vienas kelias“, investuodama į tokius ekonominio (ir ne tik) saugumo prasme jautrius infrastruktūros projektus kaip jūrų uostai. Iki šiol vienintelis politinis klausimas, kuriuo pasisakydavo Pekinas, buvo priekaištai dėl žmogaus teisių padėties pačioje Kinijoje ir Taivano suverenumas.
Kinijos diplomatijos karių-vilkų kartai priklausančio Lu Shaye žodžiais Pekinas anonsavo: šilkverpio vikšras mano pasiekęs kitą brandos stadiją, virtęs suaugėliu. Kalbant europiečiams suprantama kalba, Kinija nebenori (o Europoje tiesiog nebepajėgia) būti tik ekonomine milžine ir pretenduoja į politinės supervalstybės statusą. Lengviausias būdas apie tai pranešti – įžeisti jautriausias senojo pasaulio šalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen16
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...