Apmažėjęs kasdienių mirčių nuo COVID-19 skaičius – per menkas ženklas, kad pandemijos tunelio gale viltimi gundanti šviesa ima artėti. Paanalizavus socialinius tinklus užplūdusias nuotraukas su gausiomis kalėdinėmis užstalėmis, triaukščių naujametinių tortų ieškančių tautiečių skelbimus, optimizmas kaip mat išgaruoja. Jei švenčių išvakarėse staigiai kelis kartus išaugę pavieniai namų ūkiai atspindėtų tikrąją statistiką, iki pandemijos nebūtume verkę dėl demografinės krizės.

Akivaizdu, kad kai kuriems bendrapiliečiams reikiamo įspūdžio nepadarė nei per televiziją transliuoti nuolankūs ekscelencijų prašymai "sustoti ir susivokti", nei pranešimai apie jaunėjančias viruso aukos ar dramatišką situaciją ligoninėse. Nieko keista, kad sprendimą pratęsti judėjimo apribojimus dalis tautiečių suprato kaip kone asmenišką įžeidimą. Virtualiąją erdvę kaip mat užtvindė postringavimai apie esą pažeidžiamas pilietines teises ir patarimai, kaip prasmukti pro patikros postus.

Jei švenčių išvakarėse staigiai kelis kartus išaugę pavieniai namų ūkiai atspindėtų tikrąją statistiką, iki pandemijos nebūtume verkę dėl demografinės krizės.

Apribojimuose gausu išimčių, tad minčių apie tokius aštrių pojūčių mėgėjus kyla visokių. Kas gali bandyti piktybiškai praslysti pro užkardas, jei, pvz., turint darbo specifiką ar kitokį kelionę pagrindžiantį dokumentą tai galima padaryti teisėtai? Nebent tie, kas dirba / sportuoja / gražinasi nelegaliai; kas mano žaidžiąs partizaninius žaidimus su valdžia, nors iš tikrųjų kolaboruoja su mirtinu virusu ir rizikuoja tapti savo artimųjų žudiku.

Policija sako piktybiškus pažeidėjus bandysianti auklėti baudomis. Medikai, jiems padedantys savanoriai ir tie, kas savo vestuves ar planuotą operaciją perkėlė ramesniam metui, kas antrą pusmetį moko ir mokosi nuotoliniu būdu, kas dar pavasarį savo ankštus namus pavertė biuru, o dabar, blaškydamasis tarp darbo, tėvystės ir apsunkusios buities bando neprarasti savitvardos, tokiems kolaborantams pasiūlytų ne tik baudą, bet ir porciją viešųjų darbų. Ligoninėse, slaugos namuose, psichologinės pagalbos tarnybose ar bent pabandyti per "Zoom" išmokyti pirmoką dailyraščio. Gal, pamačius, kokia yra tikroji kovos su pandemija kaina, dingtų drąsa žaisti pavojingus žaidimus.