Meškerioti ar mitinguoti

„Socialinio solidarumo“, „Didesnių algų“, „Nėra to streiko, kuris neišeitų į gera“, – skandavo eitynių dalyviai Vilniuje gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną. Tačiau jų buvo tik kiek per 100. Profsąjungos pirmą kartą Gegužės 1-osios eitynes organizavo ir Palangoje. Socialdemokratai taip pat kvietė Lietuvos žmones gerai atšvęsti šią valstybinę šventę.

Eitynėse Vilniuje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žurnalistams sakė, kad Gegužės 1-oji – ne tiek šventė, kiek galimybė prisidėti prie raginimų didinti solidarumą, siekti daugiau teisių ir saugumo darbuotojams.

Tačiau Gegužės 1-osios išvakarėse Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas sakė: „Eisiu meškerioti, negi mitinguoti.“ Didžioji dalis Lietuvos žmonių šią dieną ne mitinguoja ir mini tarptautinę šventę, diskutuodami apie darbuotojų solidarumą ir jų teises, o tvarkosi daržuose ar šiaip poilsiauja. Sovietmečio kartai ši diena asocijuojasi su priverstinėmis propagandinėmis demonstracijomis, o ne diena, kai akcentuojamos darbuotojų teisės.

Tačiau jau nebe pirmą kartą siūlymas atsisakyti Tarptautinės darbo dienos kaip valstybinės šventės ir ją iš Darbo kodekso perkelti į Atmintinų dienų įstatymą praėjusį antradienį Seime ir vėl nesulaukė pritarimo. Už tokį liberalų parengtą projektą balsavo 23, prieš buvo 33, dešimt susilaikė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonės – tarp daugiausia dirbančių ES, kai kurie kiti parlamentarai taip pat nesutiko su argumentais, kad Lietuvoje – per daug šventinių dienų.

Socialdemokratai priminė, kad Gegužės 1-oji Lietuvoje turi senas tradicijas. Pirmą kartą ši diena buvo švenčiama dar 1892 m. Vilniuje, 1899 m. ta proga pirmą kartą Lietuvoje įvyko politinė demonstracija.

Beje, tarpukariu, 1919–1929 m. ši diena buvo pripažinta kaip Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė, buvo išeiginė, bet po 1926 m. gruodžio perversmo ją švęsti buvo varžoma. SSRS okupavus Lietuvą, nuo 1941 m. Gegužės 1-oji buvo oficiali valstybinė šventė, su būdingu sovietiniu paradiškumu miestuose būdavo rengiami mitingai ir demonstracijos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji minėta kaip Tarptautinė darbo žmonių solidarumo šventė, 1996–1997 m. ir nuo 2001-ųjų – valstybinė šventė, Tarptautinė darbo diena. 1997–2001 m. ji buvo atmintinų dienų sąraše.

Pozicija: A. Syso nuomone, Lietuvos žmonės – tarp daugiausia dirbančių ES, o mūsų valstybėje šventinių dienų – ne per daug. T. Biliūno / BNS nuotr.

Kurios atsisakyti

Vienas iš projekto Gegužės 1-osios statusą nuleisti iki atmintinų dienų iniciatorių liberalas Simonas Kairys primena, kad Lietuva yra tarp tų ES šalių, kurios turi palyginti daug šventinių dienų, o idėja vienos jų atsisakyti kilo reaguojant į Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą padaryti išeigine Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną. Tai jau sulaukė vieno palankaus parlamentarų balsavimo, projektas dabar svarstomas Seimo komitetuose ir, tikėtina, jam bus pritarta. Tad, jei įtvirtinsime dar vieną nedarbo dieną, reikėtų kurios nors esamos atsisakyti.

Klausimas – kurios? Dabar Darbo kodekse įrašyta šešiolika švenčių dienų, tačiau iš jų trys (Motinos, Tėvo ir Velykų pirma diena) visuomet būna sekmadieniais, tad iš darbo kalendoriaus iškrinta trylika. Tačiau tai vis tiek gana daug.

Dabar Darbo kodekse įrašyta šešiolika švenčių dienų, tačiau iš jų trys (Motinos, Tėvo ir Velykų pirma diena) visuomet būna sekmadieniais, tad iš darbo kalendoriaus iškrinta trylika.

Minime tris svarbiausius mūsų valstybės istorijos įvykius įamžinančias šventines dienas: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir „Tautiškos giesmės“.

Nedirbame per kelias religines šventes, kurios tikrai švenčiamos ir ne tik tikinčiųjų: Velykas, Kūčias, pirmą ir antrą Kalėdų dienas, lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų ir lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną.

Būtų keista prarasti išeiginę pirmąją Naujųjų metų dieną. Švenčiama ir jauniausia valstybės šventė – nuo 2004-ųjų tokia pripažinta birželio 24-oji – Rasos ir Joninės.

Kiek mažiau masiškai švenčiama rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), o Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena – dar mažiau. Tad diskusijose, kurios šventės atsisakyti, dažniausiai minimos Gegužės 1-oji, Žolinė, kartais ir Joninės.

„Taip, Gegužės 1-oji yra tarptautinė šventė, ji yra išeiginė diena daugelyje ES šalių. Tačiau Lietuvoje masiškai ji nešvenčiama. Mūsų siūlymas geriau palikti tas šventines dienas, kurios labiau susijusios su mūsų valstybe, mūsų tradicijomis, kultūra, o ne turėti laisvadienį, per kurį beveik niekas nešvenčia, o tik atlieka reikalingus buities darbus. Nereikia apsimetinėti, kad Gegužės 1-ąją švenčiame kaip darbo šventę, susijusią su darbuotojų teisėmis. Ta diena reikalinga vienai politinei jėgai, dar profsąjungoms atkreipti dėmesį į tikrai svarbius dalykus. Tačiau tam tikrai nereikalingas laisvadienis“, – mano vienas iš projekto bendraautorių S. Kairys.

Nuomonė: „Ta diena reikalinga vienai politinei jėgai, dar profsąjungoms atkreipti dėmesį į tikrai svarbius dalykus. Tačiau tam nereikia laisvadienio“, – mano S. Kairys. P. Peleckio / BNS nuotr.

Tiesa, daugumoje ES šalių, išskyrus Daniją ir Airiją, ši diena yra nedarbo. Estijoje tai išeiginė diena, bet kita proga – tai Pavasario diena, švenčiama rengiant muges su liaudies amatais ir tautine muzika.

„Daugumoje ES šalių Gegužės 1-oji yra šventinė diena, tačiau mums tai – ne argumentas. Tai tarptautinė diena, bet nebūtinai turi būti laisvadienis. Ją siūlome priskirti prie atmintinų dienų. Tokių pavyzdžių, kaip galime minėti vieną ar kitą dieną, bet nepadaryti jos laisvadieniu, yra daug. Mums atrodo, kad teisingiausia atsisakyti būtent šios nedarbo dienos, o tokios turėtų būti Lietuvos žmonėms artimiausios, daugiausia minimos dienos“, – sako S. Kairys.

Vyriausybė, pritardama Seimo pirmininko S. Skvernelio iniciatyvai nedarbo diena padaryti Sausio 13-ąją, pasiūlė atsisakyti kito laisvadienio – lapkričio 2-osios, Vėlinių dienos. Tam pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

EURES (EURopean Employment Services) skelbiamais duomenimis, be Lietuvos, dar penkiolika ES valstybių turi išeiginę lapkričio 1-ąją. Tačiau mes vieninteliai tarp iš 27-ių ES šalių mirusiesiems pagerbti skiriame net dvi dienas.

S. Kairio nuomone, vis dėlto Vėlinių, Visų šventųjų dienas tikrai minime, keliaujame pagerbti mirusiųjų, susitinkame su giminaičiais. Tarp kartais minimų mažiau švenčiamų Žolinė taip pat svarbi, nes atspindi mūsų lietuviškąsias tradicijas.

Profesinių sąjungų atstovai tebesilaiko Trišalėje taryboje išsakytos pozicijos: įtraukus Sausio 13-ąją į švenčių sąrašą, nereikėtų atsisakyti jokios kitos šventės.

Tačiau, S. Kairio įsitikinimu, reikia vertinti ir tai, kiek kiekviena nedarbo diena atima pajamų iš valstybės. Sukuriamą per metus BVP padalijus iš darbo dienų skaičiaus išeina, kad per vieną darbo dieną sukuriame apie 300 mln. eurų vertės ekonomikos. Tiesa, dirba degalinės, parduotuvės, maitinimo įstaigos ir pan., bet vis tiek prarandama labai žymi suma. Tai ypač aktualu dabar, kai reikia papildomų lėšų gynybai ir svarstoma, kokius mokesčius padidinti ar įvesti naujus, kad papildytume valstybės biudžetą.

Ką švenčia europiečiai

EURES (EURopean Employment Services) duomenimis, ES šalys turi nuo devynių iki penkiolikos šventinių dienų. Visi europiečiai nedirbdami pradeda Naujuosius metus, o rumunai, šventinių dienų rekordininkai, iš karto net dviem išeiginėmis. Beje, latviai nedirba ir paskutinę metų dieną – gruodžio 31-ąją.

Visos ES šalys švenčia Kalėdas, bet nevienodai ilgai: kaip ir mes, net tris dienas bulgarai, čekai, kipriečiai, danai, estai, suomiai, latviai, rumunai. Kai kurios šalys po Kalėdų turi vadinamąją Dovanų dieną. Visose šalyse nedarbo diena ir Velykų antroji diena.

Valstybės turi su savo istorija susijusių nacionalinių valstybės, nepriklausomybės, susivienijimo ar kitaip pavadintų švenčių. Kuo sudėtingesnė valstybės istorija, tuo tokių daugiau, nes, kaip ir Baltijos šalims, reikia paminėti ne tik nepriklausomybės, bet ir nepriklausomybės atgavimo sukaktis.

Kipras mini 1821 m. revoliucijos, EOKA – kipriečių kovotojų pagerbimo ir, kaip ir Graikija, Ohajo arba „Ne“ dieną, kai 1940 m. graikai ir kipriečiai išėjo į gatves palaikyti Graikijos, atmetusios fašistinės Italijos ultimatumą.

Maltoje A Sette Giugno nacionaline švente prisimenamos 1919 m. riaušės, kilusios dėl pragyvenimo išlaidų krizės. Laisvės diena žymi Didžiosios Britanijos kariuomenės ir Karališkojo laivyno išvedimo iš Maltos 1979 m. metines. Čia švenčiama ir apaštalo šv. Pauliaus laivo sudužimo apie mūsų eros 60 metus diena. Be kita ko, vienintelėje Maltoje išeiginė ir per Juozines.

Belgija dėl šalies specifikos tarp švenčių turi ne tik Nacionalinę dieną, bet ir Flamų ir Prancūzų bendruomenės šventes.

Daug šalių turi išeigines religinių (dauguma katalikiškų, kai kurios šalys – ortodoksų) švenčių proga. Kaip ir Lietuva, rugpjūčio 15-ąją, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, švenčia austrai, belgai, kroatai, kipriečiai, prancūzai, graikai, italai, liuksemburgiečiai, maltiečiai, lenkai, portugalai, rumunai, slovėnai, ispanai. Dvylika iš 27-ių ES šalių turi išeigines per Tris Karalius, per Didįjį penktadienį – net devyniolika, Sekmines – dešimt, Šeštines – devynios.

Kita: Gegužės 1-oji Estijoje – išeiginė, bet kita proga – tai Pavasario diena, švenčiama su liaudies muzika ir papročiais. visittallinn.ee nuotr.

Yra švenčių pagal regionus: skandinavai ir Baltijos šalys švenčia vidurvasarį, suomiai, latviai – net dvi dienas.

Belgijoje ir Prancūzijoje lapkričio 11-oji yra išeiginė, nes minima Paliaubų, arba Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, diena. Kroatija turi antifašistinio pasipriešinimo dieną. Slovakijoje ir Prancūzijoje nedirbama ir gegužės 8-ąją, švenčiant Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare. Liuksemburgas nedirbdamas gegužės 9-ąją švenčia Europos dieną.

Lenkijoje nedirbama ir pagerbiant Gegužės 3-iosios Konstituciją, kuri labai svarbi ir Lietuvai. Savo Konstitucijos dienas švenčia ir slovakai, ispanai.

Nacionalinėmis šventėmis tampa ne tik šventųjų dienos: Čekijoje minima XIV a. teologo, Bažnyčios pertvarkos teoretiko, Čekijos nacionalinio didvyrio Jano Huso diena.

Ne kiekviena šalis kaip Airija gali pasigirti, kad jos nacionalinė šventė – Šv. Patriko diena – švenčiama ir kitur, taip pat ir Lietuvoje. Airiai turi ir unikalių išeiginių dienų: gegužę, birželį, rugpjūtį ir spalį yra vadinamosios banko išeiginės dienos, kai nedirba ne tik bankai, bet ir didžioji dalis įmonių, mokyklų. Nuo 2023 m. airiai turi dar vieną nedarbo dieną – Šventosios Brigitos švente paminima pavasario pradžia.

Rumunijoje išeiginė ir birželio 1-oji – Vaikų diena. Slovėnai nedirba Kultūros šventės, o bulgarai – Kultūros ir raštingumo dienos proga. Bulgarai švenčia ir Švento Georgo, arba Kariuomenės, dieną.

Daugiausia tarp ES šalių – po penkiolika išeiginių švenčių dienų turi Bulgarija, Kipras, Rumunija, Slovakija, mažiausiai – Estija (10), Danija ir Nyderlandai (po 9).

Daugiausia tarp ES šalių – po penkiolika išeiginių švenčių dienų turi Bulgarija, Kipras, Rumunija, Slovakija, keturiolika – Malta. Lietuva, kartu su Austrija, Čekija, Prancūzija ir Suomija turi jų po trylika, po vieną mažiau Belgija, Graikija, Italija, Kroatija, Latvija, Portugalija, Vokietija, po vienuolika – Airija, Lenkija, Liuksemburgas, Slovėnija, Švedija ir Vengrija. Mažiausiai šventinių nedarbo dienų Estijoje (10), Danijoje ir Nyderlanduose (po 9).

Ar pridėjus dar vieną nedarbo dieną – Sausio 13-ąją, Lietuva išsiverš prie daugiausia švenčiančių šalių, ar bus atsisakyta kurios esamos šventinės dienos, netrukus nuspręs Seimas.

Tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju tai nebus Gegužės 1-oji. „Gaila, kad nepabandėme to padaryti praėjusią kadenciją. Tačiau buvo status quo, o dabar sureagavome, nes pasiūlyta dar viena šventinė diena. Dar kartą siūlyti atsisakyti išeiginės Gegužės 1-ąją galima, bet realybė tokia: ar dėl įsivėlusio į čekiukų skandalą Arūno Dudėno neliečiamybės, ar dėl Gegužės 1-osios dabartinė valdančioji dauguma balsuoja susitelkusi. Kol yra ši dauguma, šansų nėra“, – mano liberalas E. Gentvilas.

Išeiginės švenčių dienos ES šalyse*

Bulgarija 15

Kipras 15

Rumunija 15

Slovakija 15

Malta 14

Austrija 13

Čekija 13

Lietuva 13

Prancūzija 13

Suomija 13

Belgija 12

Graikija 12

Italija 12

Kroatija 12

Latvija 12

Portugalija 12

Vokietija 12

Airija 11

Lenkija 11

Liuksemburgas 11

Slovėnija 11

Švedija 11

Vengrija 11

Estija 10

Danija 9

Ispanija 9

Nyderlandai 9

*Be švenčiamų sekmadieniais

Šaltinis: EURES (EURopean Employment Services), Lietuvos Darbo kodeksas.