Gal laikas savivaldybėje steigti savą daboklę? Nuolat iš jos kas nors išvedamas su antrankiais, tenka vežioti, saugoti tuos itin nustebusius asmenis, nuo vežiojimo jiems sveikata sutrinka, protas susisuka, o čia būtų: pagavai už rankos – ir vedi į kokį sandėliuką, kur dar keli prisidirbę sėdi.

Galėtų ten kolegiškai pabendrauti, paverkti viens kitam ant peties, pasipasakoti, kur užkasė nedeklaruotas pajamas. Ir apskritai tas teisėtas pajamas viršijantis turtas iš į daboklę pakliuvusiųjų galėtų būti konfiskuojamas, papildant miesto biudžetą ir skiriant, tarkim, kultūrai. Estai pirmieji pradėjo kultūrai skirti alkoholio ir azartinių lošimų akcizą ir buvo teisūs. Kyšpinigiai galėtų sukurti galingą fondą ir duoti naudos visuomenei. O vieta tokiai daboklei siūlosi pati: pergabeni į savivaldybės kiemą neveikiantį auksinį tualetą ir – prašom į vidų, ponai kyšininkai.

Čia, žinoma, fantazijos, o antrankiai – realybė. Realybė ir tai, kad kyšiams pinigų yra, o kultūrai – ne. Niekaip neaišku, kiek iš tiesų jų turėsime šiemet. Buvęs vicemeras teigia, jog 60 proc. mažiau, o dabartinis meras – kad tiek, kiek ir turėjome. Sunku patikėti ir tuo, ir tuo. Biudžetą valdantieji svarsto užsirakinę, tad visko ten gali nutikti. Žinoma, nuo ko gi tuos pinigus daugiau nukirpsi, jei ne nuo dalykų, iš kurių – jokio otkato. Bet kuo mažiau otkato, tuo mažiau ir antrankių, tad gal pasaugokite riešus, mieli išrinktieji. Geriau naudokite juos laikrodžiams nešioti.

Na, kultūros erdvės plečiasi ir nefinansuojamos ar finansuojamos iš kitų šaltinių. Gera žinia yra VDU teatras, dar labiau humanitarizuosiantis šią mokslo įstaigą. Gera žinia yra ir „Fluxus ministerijos“ persikėlimas į Kauną, ir jos žadamas tūkstantis renginių per pusantrų metų. Bet nei viena, nei kita nereiškia, kad į jų erdves nepatenkančius kultūros reiškinius ar žmones verta palikti „miegoti su kojinėmis“.

„Fluxus" ministerijai suteiktame pastate entuziastai jau šluojasi menėmis turinčius virsti cechus, o traukinyje „Vilnius–Kaunas“ vienas vagonas priklausys su projektu susijusiems menininkams ar į jų renginius vykstančiai publikai. Gaivi idėja, tiesiogiai fliuksinė. Nors traukinyje jau yra rengti ir literatūros skaitymai, ir pasidainavimai, čia turėtų būti įdomiau, nes vyktų nuolat. Tas vagonas irgi būtų kultūros dalis, bent jau turėtų potencijos ja tapti. „Fluxus“ penkiasdešimtmetį šiemet norima minėti Niujorke, Tokijuje, Londone, Paryžiuje ir Kaune. Įdomu, ar miesto kultūros strategai tam ruošiasi. Jei taip – tai kaip? Puiki proga pritraukti į Jurgio Mačiūno gimtąjį miestą pulkus kultūros turistų iš viso pasaulio. Ar geriau numoti ranka, nes „viskuo pasirūpins Zuokas“?

Baigiant keli sakiniai (ar, veikiau, klausimai) apie sunkiai suvokiamus dalykus, vykstančius Garliavoje. Ar teisinės valstybės pagrindas – teismai – ten paiso ne tik motinos, bet ir vaiko teisių? Ar vaikas Lietuvoje apskritai jas turi? Ar jis gali išreikšti nuomonę, į kurią teismai įsiklausytų? Ar vaiko nuomonės buvo klausta? Jei vaikas tikrai nori gyventi su motina, kodėl tam norui įgyvendinti reikia policijos ir prievartos? Jei vaikas vis dėlto nenori gyventi su motina, nes turi tam priežasčių, ar ir jis privalo „vykdyti teismo sprendimą“? Ar vaikas pas motiną irgi gyventų saugomas policijos, kad nepabėgtų, tuo pažeisdamas teismo sprendimą? Ir – ar vaikas šiuo atveju nusikaltėlis, kad jo likimą turi lemti teismas?