Dėl J.Furmanavičiaus kaltės vyro netekusi našlė negali jam atleisti

„Jam per lengva mirtis, paėmė ir nušovė, palyginus su tuo, ką jis padarė mano šeimai, aš kankinuosi jau daug metų“, - kalbėdama TV3 laidai „Akistata“ pykčio iki šiol neslepia kaunietė Aldona Gramauskienė, kurios vyras teisėjo Jono Furmanavičiaus buvo nekaltai nuteistas ir mirė kalėjime.

Nuteistas be kaltės

Milijono litų ieškinį Lietuvos valstybei pateikusi A.Gramauskienė teigia, kad jeigu ne pernai spalio 5 d. nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas, ji šiandien neturėtų tiek problemų. Dėl to ji kaltina ne tik J.Furmanavičių, bet ir visą aplaidžiai dirbančią Lietuvos teisėsaugą.

„Jo ta šypsėnėlė ir šaipymasis iš mūsų liudytojų. Teisėjui tai garbės nedaro“, - teismo posėdžių ir J.Furmanavičiaus elgesio negali pamiršti A.Gramauskienė.

Kauno gyventoja jau devynerius metus siekia įrodyti, kad dėl jos sutuoktinio J.Gramausko mirties atsakomybę turi prisiimti Lietuvos valstybė, kuriai byloje atstovauja Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos, Generalinė prokuratūra, Kauno policija ir Policijos departamentas.

2001 m. teismui paduotas ieškinys dėl žalos atlyginimo tebėra nagrinėjamas iki šiol. Manoma, kad sprendimas bus maždaug po pusmečio.

 „Jo niekada nepamiršiu, jo „dėka“ neturiu vyro“, – tebekartoja moteris ir nuolat pabrėžia, jog negali suprasti, kaip jos sutuoktinio baudžiamąją bylą išnagrinėjęs J.Furmanavičius netrukus pakilo karjeros laiptais – iš Kauno miesto apylinkės teismo buvo perkeltas į Kauno apygardos teismą.

Istorija, dėl kurios A.Gramauskienė iš valstybės reikalauja milijono litų prasidėjo 1996 metų spalį. J.Gramauskas buvo apkaltintas dviejų merginų užpuolimu ir apiplėšimu, nors prieš jį nebuvo jokių įrodymų.

Bylą nagrinėjęs J.Furmanavičius kažkodėl patikėjo ne neteisėtai apkaltintu vyru ir jo žmona, kuri nuolat tvirtino, kad jos vyras tą nelemtą naktį buvo namuose, o merginomis ir jų tėvais, nors šie nuolat keitė savo parodymus.

Nuosprendis buvo griežtas – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir turto konfiskacija.

J.Gramauskas buvo suimtas teismo salėje ir nors nuosprendis buvo apksųstas, o  aukštesnės instancijos teismas J.Furmanavičiaus nuosprendį panaikino, išteisinamojo nuosprendžo J.Gramauskas išgirsti nespėjo – iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į Lukiškių kalėjimą atvežtas vyriškis mirė įkalinimo įstaigos kameroje. Mirties liudijime medikai nurodė, kad kaunietis mirė dėl išeminės širdies ligos.

Kad J.Gramauskas yra nekaltas, teismas nusprendė tik po jo mirties. Tą konstatavo ir Generalinė prokuratūra bei bylą iš naujo tyręs jos prokuroras Redas Savickas, tas pats, kuris dabar tiria ir dvigubos žmogžudystės bylą Kaune ir niekaip nesugeba joje sudėlioti taškų.

„Ar gali būti, kad prokuroras, kuris dėl J.Gramausko bylos smarkiai kritikavo Kauno teisėsaugininkus, dabar yra kažkieno spaudžiamas tiriant dvigubos žmogžudystės bylą?“, - klausia laidos kūrėjai.

Suklastojo bylos dokumentus

J.Gramausko istorija ne vienintelė dėmė J.Furmanavičiaus biografijoje. Jo rankose buvo ir verslininkės Jūtarės Kiaunienės byla, kuri jai buvo iškelta tuometinio policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus žmonos  draugės. Pati pirmoji atskubėjusi į policiją ir pranešusi, kad Alytaus verslininkė jai neatiduoda pinigų už įsigytą brangią lėlę, netrukus pati moteris buvo apkaltinta sukčiavimu ir pateko į teisėsaugos akiratį.

Moteris ne vienerius metus buvo kalinta, prievarta gydoma psichiatrijos ligoninėje, kol galų gale jai buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis.

J.Furmanavičius buvo teisėjų kolegijoje, kuri nagrinėjo J.Kiaunienės apeliacinį skundą ir buvo įtartas suklastojas bylos dokumentus. Nors pati verslininkė šiame bylos posėdyje nedalyvavo, nes tuo metu gydėsi ligoninėje, bylos duomenys skelbė ką kitą – byla nagrinėjama dalyvaujant nuteistajai, jai išaiškintos jos procesinės teisės, nuteistoji savo teises suprato.

Dėl dokumentų klastojimo J.Furmanavičiui ir jo kolegoms turėjo būti iškelta baudžiamoji byla. Dėl to J.Kiaunienė kreipėsi į tuomet Generalinei prokuratūrai vadovavusį Algimantą Valantiną, tačiau šis sugebėjo išsukti savo kurso draugą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Žudikas  atsidūrė laisvėje

Teisėsauga teigia esą nusivylę ir kiti „Akistatos“ herojai – Kauno rajone gyvenantys Birutė ir Romas Vitauskai, kurių 21 metų sūnus Vytautas buvo nužudytas, o žudiko ginti ėmėsi kita skandalinga pedofilijos bylos veikėja – advokatė Loreta Kraujutaitienė.

Vos tik bylos ėmėsi ši advokatė, įtariamasis sudavęs mirtinus smūgius Vitauskų sūnui buvo paleistas iš areštinės. Nužudyto jaunuolio tėvai net neabejoja, kad vaduodama įtariamąjį iš kalėjimo L.Kraujutaitienė pasitelkė visas savo pažintis ir įtaką.

„Čia baisu. Nužudo vaiką, o žudiką paleidžia. Jei jau Drąsiaus Kedžio sesuo su savo vyru nieko negali prieš juos padaryti, tai kas lieka mums paprastiems žmonėms, tik bėgti iš Lietuvos“, - kalbėjo R.Vitauskas. Vyras sakė labai nenustebsiantis, jei jo sūnaus žudikas bus išeisintas dėl savo padaryto nusikaltimo.