Pereiti į pagrindinį turinį

Prokurorai: ant šalia D.Kedžio kūno rasto ginklo DNR pėdsakų nustatyti negalima

2010-07-28 18:44
Prokurorai: ant šalia D.Kedžio kūno rasto ginklo DNR pėdsakų nustatyti negalima
Prokurorai: ant šalia D.Kedžio kūno rasto ginklo DNR pėdsakų nustatyti negalima / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Portalui 1diena.lt paviešinus dalį Drąsiaus Kedžio mirties ekspertizių išvadų, prokurorai prisipažįsta, kad anksčiau visuomenė buvo klaidinama.

„Ant ginklo rasta žmogaus biologinių pėdsakų netinkamų DNR nustatyti“, - sakė ikiteisminį tyrimą dėl D.Kedžio mirties aplinkybių atliekantis Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika.

Balandžio 22-ąją spaudos konferenciją surengęs tuomet Generalinei prokuratūrai vadovavę Raimondas Petrauskas pateikė visiškai priešingą versiją. Jis kategoriškai pareiškė, kad šalia D.Kedžio kūno rastas pistoletas "Baikal IŽ 79-8" su dėtuve ir devyniais šoviniais yra tas ginklas, iš kurio pernai spalio 5 d. buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir D.Kedžio buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė.

„Ant ginklo rasti DNR pėdsakai yra D.Kedžio“, - tuomet tvirtino prokuroras. Tuo nei kiek neabejojo ir A.Mažeikos vadovas Algimantas Kliunka, per kitą spaudos konferenciją pareiškęs, kad D.Kedys šaudė vienas ir, kad nusikaltimo įrankis buvo rastas šalia jo kūno balandžio 17 d.

Kodėl jo kolegos melavo, A.Mažeika sako negalintis paaiškinti. „Klauskite to R.Petrausko, ne manęs. Aš nieko nenustačiau. Aš J.Furmanavičiaus bylos neskaičiau, nežinau, nesu net ikiteisminės grupės narys ir negaliu jums atsakyti į klausimus dėl šios bylos“, - kalbėjo ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

A.Mažeika negalėjo paaiškinti ir kodėl ant cigarečių pakelio bei šokolado popieriuko buvo rasti D.Kedžio DNR pėdsakai, o ant ginklo ne. „Ne ant visų daiktų išlieka paėdsakai“, - bandė išsisukti A.Mažeika, o uždavus dar kelis klausimus paaiškino, kad generalinis prokuroras jam pavedė atsakyti tik į keletą klausimų. „Šiaip tai būtų gerai, kad Neringa Venckienė proceso metu tai išsiaiškintų, o ne viešai“, - kalbėjo sutrikęs prokuroras.

Užsienio ekspertai kolegas iš Lietuvos konsultavę elektroniu paštu kaip vieną iš galimų mirties priežasčių nurodė paskendimą, tačiau lietuviai šios versijos net netyrė. „Plaučiuose nerasta vandens, nustatyta, kad jis neskendo. Iš kur švendrės lapas? Iš aplinkos tas švendrės lapas, jis  būdingas tai teritorijai“, - aiškino A.Mažeika.

Ekspertai ant D.Kedžio drabužių aptiko šūvių pėdsakų, tai D.Kedžio artimuosius verčia manyti, kad vyras buvo nušautas. Šį jų įtarimą stiprina ir neaiški žaizda vyro burnoje, supjaustytas liežuvis ir tai, kad D.Kedžiui per skrodimą buvo visiškai nupjauta galva. „Jie (šūvio pėdsakai – red.past.) galėjo likti nuo ginklo. Ilgai išlieka šūvio pėdsakai“, - aiškino prokuroras. Išgirdęs klausimą, ar tie šūvio pėdsakai galėjo išlikti nuo spalio 5 d., A.Mažeika atsakyti negalėjo. „Aš nesakau, kad nuo spalio 5 d.“, - pratarė jis.

Kur galėjo dar šaudyti D.Kedys, prokuroras paaiškinti negalėjo ir nuo šūvio dalelių ant drabužių, kalba nukreipė į pačius šūvius: „jei ginklas yra nevalomas ekspertai ir po penkių metų gali pasakyti, kad iš šio ginklo buvo šaudyta“.

Ant D.Kedžio kūno rasta ir daugybė nedidelių žolių. Iš kur jos atsakymo nesulaukėme.

-       Yra padaryta mikrodalelių tyrimai nuo rūbų, tos visos žolės jų rūšis nustatyta, ne viena ten rūšis, attinka tyrimui pateiktus pavyzdžius iš įvykio vietos.

-       Kaip jos galėjo atsirasti po drabužiais?

-       Bet kaip, pasiritant, pasikėlus rūbams.

-       Kiek žinau rūbai buvo lygus, nesimatė jokių pasikėlimų.

-       Nebuvo.

-       Jei rankos sukryžiuotos ir prispaustos prie krūtinės, kaip galima paspringti?

-       Manote, kad taip negalima paspringti?

-       Aš manau, kad ne.

-       Ekspertai taip nemano.

Gavęs D.Kedžio mirties išvadas, D.Valys suskubo pranešti, kad visi ant vyro veido ir kūno rasti sužalojimai yra padaryti po mirties. Tačiau jau kitą dieną tuo suabejojo ir pats generalinis prokuroras. Jis ekspertams išsiuntė prašymą, prašydamas išsamiai paaiškinti, kaip šie sužalojimai galėjo atsirasti. Atsakymo iki šiol nėra.

Pasak A.Mažeikos į šį klausimą turėtų atsakyti visi penki D.Kedžio skrodimą atlikę ekspertai, tačiau dabar vasara, tai vienas, tai kitas jų atostogauja, kai visi penki, anot prokuroro, susieis į vieną vietą, tada ir bus atsakymas.

-       Prokurore, jūs pats matėte pomirtines D.Kedžio nuotraukas. Ar tikite, kad taip atrodo žmogus, ant kurio kūno smurto žymių nerasta?

-       Aš pasitikiu ekspertais, aš nesu medikas.

-       O kodėl liežuvis įpjautas, iš kur burnoje žaizda?

-       Liežuvis yra atpjaunamas, daromi tyrimai. Ant liežuvio esantys sužalojimai, liudija apie galimas konvulsijas, todėl ir buvo dalis jo nupjauta. Dėl žaizdos burnoje, ten taip pat buvo pjaustyta. Gal tokių medicininių detalių, geriau pas specialistus paklauskite, aš nesu medikas. Iškilus liežuvio klausimui, aš kalbėjau su ekspertu, paaiškino, kodėl yra pjaunama ir kokie tyrimai.

Pasak A.Mažeikos ikiteisminis tyrimas šioje byloje dar nebaigtas, todėl viešinti bylos medžiagos jis neturi teisės. Nors prokuroras pripažįsta, kad D.Kedžio mirtis nėra tiriama kaip nužudymas, tačiau vyro artimieji šioje išskirtinėje byloje yra pripažinti nukentėjusiais. „Kartais taip daroma, kad galėtų susipažinti su visa bylos medžiaga, kad pareikalautų papildomų tyrimų ir išsklaidytų visas galimas abejones“, - paklaustas, ar nesmurtinės mirties atveju mirusiojo giminės dažnai pripažįstami nukentėjusiais, paaiškino A.Mažeika.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų