Alytaus regione daugėjant nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių, paaiškėjo, kad jų tinklas dažniausiai prasideda Alytaus pataisos namuose. Susirūpinę klientais, iš kurių išviliojami internetiniai prisijungimo duomenys, bankininkai įspėja žmones būti itin budrius ir nepasitikėti kiekvienu skambintoju.

„Jus patrukdė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Situacija yra labai rimta. Mes sulaikėme grupę nusikaltėlių – 4 vyriškius bei dvi moteris. Atlikus kratą pas sulaikytus sukčius radome jūsų banko duomenis“, – taip sukčiai, prisistatydami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Mokesčių inspekcijos, policijos pareigūnais ar „Sodros“ darbuotojais, kuria įtikinamas istorijas ir manipuliuodami ypač pagyvenusių žmonių patiklumu, iš jų išvilioja šimtus tūkstančių litų.

Alytaus regione dažniausiai aukoms skambinama iš Alytaus pataisos namų. Nuteistieji, išgavę internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, padedant laisvėje esantiems bendrams, per 5 minutes ištuština žmogaus sąskaitą, o per 15 minučių sugeba nukentėjusiojo vardu paimti greitąjį kreditą.

„Šauniausia būtų, jei būtų galima įdiegti tų skambučių blokavimą. Bet kiek tai realu šiai dienai, mes nelabai galime žinoti. Nes skambučių blokavimas yra gana sudėtingas“, – teigė „Swedbank“ Pietų Lietuvos centro vadovas Linas Plytnikas.

„Asmeniniai duomenys yra skirti asmeniui. Bankininkystės slaptažodžiai ir kodai yra raktai nuo piniginės, ir to rakto niekam nereikėtų ir negalima dalinti. Ar tai policijos pareigūnas, ar banko darbuotojas, ar kas kitas – niekas neturi tokios teisės klausti, ir kodų negalima niekam atskleisti“, – sakė „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

Pasak bankininkų ir policijos, sukčiavimo schemos tobulėja – šiemet  Alytaus regione užfiksuota 200 tokių atvejų. Daugiau – tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Šiemet didžiausia sukčių pasisavinta suma siekia 45 tūkst. litų. Bankininkai pataria kilus mažiausiam įtarimui pirmiausia skambinti į banką, o ne į policiją.

„Nes mes galime padėti blokuodami sąskaitas, sustabdyti pinigus tranzitinėje sąskaitoje, kur jau jie yra išėję“, – tvirtina L. Žemaitytė.

„Jau daugelį kartų nusikaltimo eigoje buvo sustabdyti pavedimai, pinigų judėjimas, ir nebuvo spėta paimti greitųjų kreditų, išgryninti pinigų“, – pastebi L. Plytnikas.

Bankai gyventojams taip pat siūlo apsaugoti savo pinigus, nustatant tam tikrą limitą, kiek per parą iš sąskaitos galima išimti pinigų.