Pereiti į pagrindinį turinį

Afganistano moterų tragedija

2008-11-15 09:00
Afganistano moterų tragedija
Afganistano moterų tragedija

Kai 2001 m. buvo nuverstas Talibano režimas ir į valdžią atėjo JAV bei NATO remiamas Hamidas Karzai, Afganistano moterims tarsi sužibo nauja žvaigždė. Tai buvo viltis, kad šalis po truputį pradės kratytis viduramžių tradicijų, o vyrų viešpatavimas virs taip įprasta Vakarų šalyse lyčių lygybe.

Moters vieta – namie

Viltys kol kas taip ir liko viltimis. Norint tai suprasti, nereikia atlikti specialaus tyrimo ar analizuoti statistinių duomenų. Užtenka fakto, kad net trys iš penkių moterų, su kuriomis Didžiosios Britanijos leidinio "The Independent" žurnalistė Kim Sengupta kalbėjosi apie šalies ateitį 2005 m. yra negyvos. Talibanas nedelsia vykdydamas mirtiną verdiktą. Ketvirta moteris iš savo posto pasitraukė, o penkta – pabėgo į užsienį.

Moterų vis dar yra šalies parlamente, teisėsaugos struktūrose, žiniasklaidoje. Jos lyg ir turi galimybę užimti postus, apie kuriuos anksčiau net nedrįso svajoti. Tačiau pasirinkdamos tokį gyvenimą, jos automatiškai tampa prieš tarptautines pajėgas kovojančių talibų taikiniu. Islamistų nuomone, valstybės tarnyboje silpnosios lyties atstovėms ne vieta. Jei moterys to nesuvokia, ar joms dirbti negali uždrausti jų vyrai, jas sustabdyti būtina, nors ir ginklu.

Tokios filosofijos besilaikantiems radikalams dažnai pritaria net ir vyriausybės ar sukilėlių priešpriešos besistengiantys išvengti civiliai. Ypač vyresnio amžiaus.

Parodomosios žudynės

Rugsėjo pabaigoje nužudyta 40 metų Malalai Kakar buvo viena žinomiausių policininkių Afganistane. Ji vadovavo dešimties policijos pareigūnių būriui, kurio narės tirdavo buitinio smurto atvejus. "Maža to, kad dirbu policijoje, radikalus ypač erzina tai, jog aš, jų nuomone, per daug griežtai elgiuosi su vyrais, kurie smurtauja prieš savo žmonas, – anksčiau apie savo darbo ypatumus pasakojo moteris. – Visi pamiršta, kad ginu mūsų konstitucines teises. Joks vyras neturi teisės mušti moterį: ar tai būtų jo žmona, ar sesuo."

Šalyje, kurioje visose srityse jaučiama vyrų viršenybė, o su žmonomis elgiamasi kaip su nuosavybe, toks požiūris nesuprantamas. M.Kakar, matant jos 15 metų sūnui, nužudė du motociklų privažiavę Talibano smogikai.

Toks pat tragiškas jaunos 25 metų gražuolės žurnalistės Shaimos Rezayee likimas. Televizijos šou vedėja drįso ne tik rengtis vakarietiškai, bet ir kalbėti su vyrais. Tad jos elgesiu buvo pasipiktinę ne tik radikalai. Kai į moters vedamą laidą dėmesį atkreipė Nacionalinės dvasininkų tarybos atstovai, jos karjera baigėsi. "Jie privertė mane išeiti iš darbo", – tikino Sh.Rezayee ir neslėpė ryžto kovoti dėl teisybės, bet vieną rytą buvo rasta nužudyta savo namuose, esančiuose netoli gerai saugomo diplomatų kvartalo.

Dirbti ar nedirbti?

Talibai susidorojo ir su 65 metų Safia Amajan, kuri "prasikalto", nes mokė jaunas moteris išgyventi. "Talibanas anksčiau palikdavo ją ramybėje, mat ji atmintinai mokėjo Koraną. Jie nežinojo, kad Safia slaptai mokė merginas amato – gaminti įvairius dirbinius, kuriuos galima parduoti turguje", – pasakojo velionės pažįstama.

Po S.Amajan mirties vienas talibų vadų Mullah Hayatas Khanas išplatino pranešimą, kad ji buvo nužudyta, nes nepakluso įsakymui nustoti dirbti. "Ją nužudė jaunuoliai, kuriems pagal amžių ji tiktų į močiutes. Ji buvo patriotė, norėjusi gero Afganistanui", – po tragiško užpuolimo 2006 m. kalbėjo jos draugė.

Baisiausia tai, jog radikalų pozicijai, kad moteris turi sėdėti namie, pritaria net ir H.Karzai vyriausybės pareigūnai. 36-rių parlamentarė Zarghuna Kakar, minėtos nužudytos policijos pareigūnės bendrapavardė, prašė ją apsaugoti nuo islamistų. "Niekuo negaliu padėti. Juk žinojai, kad tau gali grėsti pavojus, kai ėjai į politiką", – į jos prašymą atsakė vienas aukštas Kandaharo pareigūnas, H.Karzai brolis Ahmetas Wali Karzai.

Po to, kai ji vos liko gyva per išpuolį turguje, moteris nusprendė nedelsti. Z.Kakar paliko savo namus.

Baimė prarasti savo ir nenoras rizikuoti šeimos narių gyvybėmis atbaido moteris nuo darbo valstybės tarnyboje.

Vis dėlto kai kurios neskuba nuleisti rankų. "Jei pasiduosime spaudimui, vėl atsidursime ten, nuo kur pradėjome. Negalima leisti, kad taip atsitiktų", – tvirtina policijos kapitonė Jamilla Mujahid Barzai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų