Anot Didžiosios Britanijos centrinio banko, pusė Didžiosios Britanijos grynųjų pinigų – juodojoje rinkoje arba užsienyje. Anglijos banko, kuris yra pagrindinis grynųjų pinigų leidėjas, atstovai teigia, kad vos ketvirtadalis grynųjų pinigų yra apyvartoje. Likusius grynuosius žmonės kaupia nenorėdami santaupų laikyti banke, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Didžiosios Britanijos verslo naujienas.

Apyvartoje šiuo metu yra daugiau nei 60 mlrd. svarų – apie 1 tūkst. vienam šalies gyventojui, tačiau daugiau nei pusė visų transakcijų šiuo metu atliekama kortelėmis ar kitais mokėjimo būdais. Ekspertai teigia, kad grynieji pinigai liks populiarūs ir ateityje – visuomet bus žmonių, kurie nepasitikės elektroniniais mokėjimais. Taip pat grynieji pinigai ir toliau bus naudojami šešėlinėje ekonomikoje, kai žmonės nori nuslėpti sandorius nuo valstybės, išvengti mokesčių arba užsiimti nelegalia veikla.

Anglijos bankas planuoja pakeisti kupiūras saugesniais plastikiniais banknotais ir per ateinančius porą metų į rinką įvesti dylikabriaunę vieno svaro monetą. Bankai, paskatinti elektroninių mokėjimų populiarumo, žada apmokestinti klientų sąskaitas. Manoma, kad „Santander“ banko, kuris už sąskaitos priežiūrą ima penkis svarus per mėnesį, pavyzdžiu paseks ir kiti didieji bankai.

Keliamas minimalus atlyginimas

Didžiojoje Britanijoje nuo kitų metų balandžio keliamas minimalus atlyginimas. Darbdaviai darbuotojams turės mokėti 7 svarus ir 20 pensų (apie 9 eurus) už valandą darbo. Šalies iždo kancleris George`as Osborne`as žada, kad iki 2020 m. atlyginimas turėtų pakilti iki 9 svarų sterlingų. O naujai išrinktas leiboristų lyderis Jeremy Corbynas paskelbė pirmąjį rinkimų pažadą – pakelti valandinį atlyginimą iki 10 svarų.

Naujas minimalus atlyginimas pinigų prie algos pridės maždaug 6 mln. žmonių. Ekspertai teigia, kad šis vyriausybės žingsnis sveikintinas, tačiau įspėja, kad valdžia turėtų bendradarbiauti su verslininkais, ypač smulkiojo verslo atstovais, jei norima sukurti klestinčią visuomenę. Anot jų, valdžia turi prisidėti prie darbuotojų apmokymo, kad būtų didinamas verslo našumas ir pateisinti kylantys atlyginimai.

Sunkiausia prie naujų atlyginimų pereiti bus aptarnavimo bei mažmeninės prekybos įmonėms. Drabužių parduotuvių tinklo „Next“ atstovai suskaičiavo, kad didesni atlyginimai jiems kainuos 80 mln. svarų, o kavinių tinklo „Costa“ savininkai žadėjo kelti produktų kainas.

Kylantys minimalūs atlyginimai kelia paradoksalią dilemą ir vyriausybei – norint pakelti savivaldybių darbuotojų atlyginimus, griežtame konservatorių biudžete teks rasti daugiau nei 1 mlrd. svarų sterlingų.

Pinga maistas ir degalai

Didžiojoje Britanijoje infliacija jau metus lygi nuliui, tačiau verslininkai nerimauja dėl ateities. Nors šiek tiek pabrango drabužiai, baldai ir kitos plataus vartojimo prekės, maistas atpigo beveik 3 proc., o kuras – beveik 13 proc.

Maistas pinga dėl kainų karo tarp didžiųjų prekybos centrų, kurie bando prisivilioti vartotojus, o kuro kainos krenta dėl didelės pasiūlos visame pasaulyje ir mažesnės, nei tikėtasi, paklausos, ypač Kinijoje, kurios ekonomika pastaraisiais metais sulėtėjo.

Padėtis Kinijoje kelia nerimą verslininkams Britanijoje. Apklausų duomenimis, sumažėjo jų pasitikėjimas verslo ateitimi – jie baiminasi, kad silpnėjanti Kinijos ekonomika atsilieps ir kitose rinkose, į kurias eksportuojamos britų prekės. Konsultantai teigia, kad Didžiosios Britanijos ekonomika pradės trauktis, jei vyriausybė nesiims priemonių ekonomikai subalansuoti. Anot jų, politikai turėtų paremti gamintojus bei daugiau investuoti į kitus šalies regionus, ne vien į Londoną.

Svaro parduotuvių bumas nesitęs amžinai

Nukainotų prekių parduotuvių tinklas „Poundworld“ skelbia rekordinį pelną. Parduotuvių tinklas, kuriame visos prekės kainuoja iki 1 svaro sterlingo, beveik padvigubino priešmokestinį pelną iki 13 mln. svarų. Įkvėpti sėkmingų rodiklių, tinklo, kuriam priklauso 295 parduotuvės, vadovai planuoja per ateinančius penkerius metus padvigubinti parduotuvių skaičių.

Rinkos ekspertai teigia, kad vartotojai vis dar prisimena ekonomikos krizę ir ieško nuolaidų bei akcijų, nors sunkmetis jau pasibaigė. Psichologai teigia, kad žmonėms taip pat patinka žinoti, kiek tiksliai prekės kainuos, ir kontroliuoti išleidžiamų pinigų kiekį.

Tačiau, anot psichologų, tokia nuomonė klaidinga, nes suvilioti mažų kainų žmonės perka daugiau prekių ir daiktus, kurių jiems nereikia. Rinkos analitikai mano, kad svaro parduotuvių bumas nesitęs amžinai. Jie teigia, kad rinka perpildyta pigių prekybininkų, kurie greitai nepasidalins pirkėjų.